konodòntai (gr. kōnos – kūgis + odus, kilm. odontos – dantis), iškastinių gyvūnų grupė. Jų liekanų (0,14–3 mm dydžio į dantis panašių įvairios spalvos darinių) rasta beveik visose jūrinės kilmės uolienose nuo vidurinio kambro iki viršutinės kreidos. 20 a. pabaigoje Škotijoje, vėliau Šiaurės Amerikoje ir Pietų Afrikoje, buvo rasta gerai išsilaikiusių su dantimis konodontų fosilijų. Turėjo apie 40 cm ilgio liekną, gyvatišką su gerai išlavėjusiomis akimis kūną. Pagal V raidės formos raumenų segmentus ir notochordą šie gyvūnai buvo priskirti stuburiniams. Lietuvoje aptinkami ordoviko, silūro, devono ir permo uolienose. Svarbūs paleozojaus darinių stratigrafijai.
Promissium genties konodontas
-konodontas