Kònradas III (Konrad III) 1093 1152 02 15Bamberg, Vokietijos karalius (1138–52). Štaufenų dinastijos pradininkas. Švabijos kunigaikščio Frydricho I sūnus. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Henriko IV vaikaitis, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Henriko V sūnėnas. Henrikas V 1115 paskelbė Konradą Frankonijos kunigaikščiu, 1116 – Vokietijos regentu (kartu su Konrado broliu Švabijos kunigaikščiu Frydrichu II). 1125 nepaisant paveldėjimo principo Šventosios Romos imperijos imperatoriumi išrinktas Velfų dinastijos Saksonijos kunigaikštis Lotaras II. 1128 Konradas išrinktas kitu Vokietijos karaliumi, tarp Štaufenų ir Velfų kilo vidaus karas. 1128 Konradas tapo Italijos karaliumi, bet Šventosios Romos imperijos imperatoriumi popiežius 1135 paskelbė Lotarą II. 1137 mirus Lotarui II Konradas vėl buvo išrinktas Vokietijos karaliumi, bet Šventosios Romos imperijos imperatoriumi formaliai nebuvo karūnuotas. Dėl Vokietijos karūnos jis toliau kovojo su Velfais (Lotaro II įpėdiniu Saksonijos kunigaikščiu Henriku Išdidžiuoju ir jo sūnumi Henriku III Liūtu), kaip kompromisą 1142 pripažino Saksoniją Henrikui III Liūtui. 1147–49 buvo vienas antrojo kryžiaus žygio vadų, nesėkmingai bandė užimti Damaską.
1412