konsekveñtinė ètika (lot. consequentia – pasekmė), etikos teorijos, poelgio dorovinį vertinimą tiesiogiai siejančios su jo pasekmėmis. Konsekventinei etikai priskiriamas eudemonizmas, hedonizmas, utilitarizmas. Teigia, kad dorovė padeda tenkinti kai kuriuos žmogaus ar visuomeninius poreikius. Neigia, kad poelgių imanentinė sandara lemia jų dorovingumą, pripažįsta dorovės tikslingumą – šis principas vadinamas teleologiniu. Konsekventinė etika pateikiama pasekmių skaičiavimo (vadinamoji moralinė aritmetika) apimtis plati – įvertinami kiekybiniai ir kokybiniai, asmeniniai ir visuotiniai dydžiai. Konsekventinės etikos atstovai diskutavo su deontologinės pozicijos šalininkais dėl dorovės tikslingumo. Akseologinio intuityvizmo atstovai, traktuodami intuiciją kaip dorovingumo kriterijų, kritikavo konsekventinę etiką dėl natūralistinės klaidos – etikos sąvokų apibrėžimo natūralių savybių terminais.
1386