konseñsusas (lot. consensus – sutarimas, vienybė), valstybės vidaus politikoje pasiektas susitarimas dėl priimamų politinių sprendimų šalims diskutuojant ar darant kompromisus. Išreiškia skirtingų pozicijų (pažiūrų) ar įvairių socialinių sluoksnių bendrumą. Konsensusui visuomenėje palaikyti reikalingos 3 aplinkybės: didžioji visuomenės dalis turi laikytis įstatymų normų, pripažinti šiuos įstatymus kuriančius socialinius institutus, jausti priklausymą tam tikrai bendruomenei (pvz., tautai).
Konsensusas pagal sprendžiamą klausimą būna skirtingas: sprendžiant bendresnio pobūdžio, abstraktesnius klausimus (pvz., dėl žodžio laisvės) konsensusas apima daugiau gyventojų nei sprendžiant konkrečius politinius, ekonominius klausimus (pvz., dėl kokio nors ministro paskyrimo). Sutarimo laipsnis gali būti įvairus, niekada nebūna taip, kad konsensusas tenkintų visus gyventojus, bet jei sprendimui pritaria visuomenės dauguma, manoma, kad sprendimui pritaria visa visuomenė.
Politologijoje konsensuso sąvoka įsitvirtino po Antrojo pasaulinio karo tiriant politinės situacijos stabilumo problemas, demokratinių procesų gyvybingumą.