konservántai (lot. conservans, kilm. conservantis – išsaugantis), cheminės medžiagos ir mikroorganizmai, stabdantys rūgimo, puvimo, pelėsių, sviesto rūgšties bakterijų dauginimąsi maisto produktuose ir pašaruose. Pailgina maisto produktų ir pašarų vartojimo laiką. Kuo labiau pailginamas vartojimo laikas, tuo daugiau į produktą reikia dėti konservantų. Leidžiama dėti tik tiek konservantų, kad nekenktų žmonėms ir gyvuliams. Pagal Europos Sąjungos standartą konservantai žymimi raide E ir skaičiumi (nuo E200 iki E299). Lietuvoje maistinių konservantų naudojimą reglamentuoja higienos, pašarinių – veterinarijos normos. Maistinių konservantų dedama į pieno, mėsos, žuvų produktus, nealkoholinius gėrimus, vaisių ir daržovių gaminius, padažus, majonezą ir kitus maisto produktus. Maisto produktams konservuoti dažniausiai naudojama valgomoji druska, arba natrio chloridas (mėsai, žuvims, daržovėms), ir cukrus (vaisiams, uogoms). Iš cheminių medžiagų dažniausiai naudojama acto rūgštis, benzenkarboksirūgštis (jos yra vaisiuose ir uogose), natrio benzoatas, sorbo rūgštis, kalio sorbatas, nizinas, natamicinas, etanolis ir kitos. Antioksidantai (askorbo rūgštis ir jos dariniai, tokoferoliai, lecitinas, galo rūgšties dariniai ir kiti) lėtindami produkto gedimą t. p. pailgina jo vartojimo laiką. Pašarinių konservantų būna skystųjų, biriųjų ir dujinių. Jais apdorojami drėgni pašariniai grūdai, silosas, šienainis, šienas. Birieji konservantai dažniausiai barstomi, skystieji – purškiami, laistomi ant renkamos iš sangrėbų žolės, kraunamos į tranšėjas arba bokštus silosuojamos žaliosios masės, šieno pradalgių, ant kraunamo į šalines ir kauges šieno. Dujiniai konservantai tiekiami vamzdžiais į sukrautus ir uždengtus pašarus. Pašarai konservuojami ir įvairių konservantų mišiniais. Lietuvoje pašariniais konservantais dažniausiai būna apdorotas silosas ir šienainis, rečiau – grūdai ir šienas.
2499
3001