konservatòrija (it. conservatorio < lot. conservo – išsaugau), aukštoji, aukštesnioji arba vidurinė muzikos mokykla. Rengia kompozitorius, atlikėjus (dirigentus, dainininkus, instrumentininkus, kartais ir aktorius), muzikologus, režisierius, muzikos akustikus, muzikos vadybininkus.
Istorija
Italijoje konservatorijomis vadintos našlaičių ir beglobių vaikų miesto prieglaudos (pirmoji įsteigta 1537 Neapolyje); jose buvo mokoma amatų ir muzikos, nuo 17 a. svarbiausias buvo dainavimas. Kaip aukštoji muzikos mokykla konservatorija susiklostė 18 a.; vienos pirmųjų įsteigtos Stokholme 1771, Paryžiuje 1793.
19 a. konservatorijos įkurtos daugelyje Europos muzikos centrų – Prahoje 1811, Florencijoje 1814, Varšuvoje ir Vienoje 1821, Londone 1822, Hagoje 1826, Lježe 1827, Madride 1830, Briuselyje 1832, Ženevoje 1835, Lisabonoje 1836, Budapešte 1840, Leipcige 1843, Miunchene 1846, Barselonoje 1847, Dubline 1848, Berlyne (Sterno konservatorija) ir Kölne 1850, Sankt Peterburge 1862, Liuksemburge 1849, Maskvoje 1866), Pietų Amerikoje – Rio de Žaneire 1841, Santjage ir Bogotoje 1882, Buenos Airėse 1893, Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje – Havanoje 1816, Meksike 1825, Bostone 1853, Baltimorėje ir Čikagoje 1868, Montréalyje 1876, Toronto 1886, Australijoje – Adelaidėje 1883.
Nuo 20 a. pradžioje konservatorijų atsirado Azijoje – Teherane 1908, Stambule 1923, Šanchajuje 1927, Madrase 1928, Jeruzalėje 1933, Delyje 1939, Bagdade 1940, Tel Avive 1945, Pchenjane ir Tokijuje 1949, Rangūne 1952, Seule 1953, Ulan Batore 1957, Afrikoje – Keiptaune 1905, Alžyre 1920, Kaire 1925, Nairobyje 1944, Tunise 1960, Konakryje 1963.
Kai kuriose valstybėse konservatorijos tipo aukštosios muzikos mokyklos dar vadinamos muzikos akademijomis, muzikos institutais, muzikos pedagoginiais institutais, aukštesniosios mokyklos – muzikos technikumais, koledžais, muzikos licėjais, muzikos mokyklomis, pedagoginėmis muzikos mokyklomis. Nuo 1953 Europoje vyksta tarptautiniai konservatorijos rektorių kongresai, 1953 įkurta Europos konservatorijų, muzikos akademijų ir aukštųjų muzikos mokyklų asociacija.
Konservatorijos Lietuvoje, lietuvių konservatorijos Jungtinėse Amerikos Valstijose
Lietuvoje 1933 įkurta aukštoji muzikos mokykla Kauno konservatorija, 1945–49 veikė aukštoji muzikos mokykla Vilniaus konservatorija; 1949 – Kauno ir Vilniaus konservatorija sujungta ir pavadinta Lietuvos konservatorija (1992–2004 – Lietuvos muzikos akademija, nuo 2004 – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Konservatorijomis buvo vadinamos Jungtinėse Amerikos Valstijose M. Petrausko (1900–12 Čikagoje, 1912–15 Brukline, Niujorke, 1915–24 Bostone, 1927 Detroite) ir A. Pociaus (1914–38 Čikagoje Beethoveno konservatorija) įsteigtos ir vadovaujamos lietuvių muzikos mokyklos.
M. Petrauskas 1925 Kaune įsteigė Lietuvių muzikos konservatoriją (veikė keletą mėnesių). 1923–30 konservatorija neoficialiai buvo vadinama Klaipėdos muzikos mokykla, 1930–40 Kaune veikė E. Laumenskienės įsteigta ir išlaikoma liaudies konservatorija, 1923–40 Vilniuje – Karłowicziaus konservatorija, 1924–40 konservatorijos tipo Žydų muzikos institutas. 1946 J. Bertulis Miunchene Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos universitete įkūrė konservatoriją karo pabėgėliams; iki 1950 jai vadovavo, joje ir dėstė.
1993–2005 konservatorijomis buvo vadinamos Vilniaus, Kauno J. Gruodžio, Klaipėdos S. Šimkaus, Šiaulių, Panevėžio aukštesniosios muzikos mokyklos. 2005 jos pertvarkytos į vidurinio tipo muzikos mokyklas konservatorijas.
1352