konservãvimas (lot. conservatio – išsaugojimas), produkto, gaminio, statinio specialus apdorojimas, saugantis jį nuo gedimo, irimo.
Maisto produktų konservavimas
Maisto produktų konservavimas – apsauga nuo gedimo, kurį sukelia mikroorganizmų veikla, biocheminiai (pvz., natūralių fermentų veikla), cheminiai procesai (vitaminų oksidavimasis, natūralių dažiklių skilimas), fizikiniai reiškiniai (temperatūros pokyčiai). Konservavimas grindžiamas natūralių biocheminių procesų reguliavimu (bioze), mikroorganizmų dauginimosi ir veiklos, fermentų veiklos silpninimu (anabiozė), mikroorganizmų naikinimu (abiozė). Konservuojama fizikiniais (aukšta arba žema temperatūra; šaldymas, atšaldymas, pasterizavimas, sterilizavimas, džiovinimas), cheminiais (veikiama konservantais; sūdymas), biocheminiais (sukeliamas rūgštinis arba alkoholinis rūgimas) metodais. Naudojami ir mišrūs būdai: marinavimas, rūkymas (sūdymas ir konservavimas cheminėmis medžiagomis), rauginimas (sūdymas ir rūgštinis rūgimas). Sūdymas, marinavimas, konservavimas cukrumi dažnai derinamas su pasterizavimu. Maisto produktų konservavimo pradininku laikomas N. Appertas.
Medienos konservavimas
Medienos konservavimas – apsauga, kad nepradėtų irti, veikiama biologinių (vabzdžių, grybų), fizikinių (temperatūros ir drėgmės), rečiau cheminių veiksnių. Dažniausiai eksploatuojamos medienos patvarumą mažina kintanti aplinkos temperatūra, daugiausia drėgmė, nes įmirkusioje medienoje ima veistis grybai (nesiveisia tik labai drėgnoje medienoje, nes trūksta deguonies) ir ji pelija, trūnija, pūva, keičia spalvą. Medienos paviršiniai (antiseptinimas) arba gilieji sluoksniai įmirkomi antiseptikais; tada mediena drėgnoje aplinkoje nepūva 15–50 metų.
Metalo gaminių konservavimas
Metalo gaminių konservavimas – jų paviršiaus apsauga nuo korozijos medžiagomis, lėtinančiomis arba stabdančiomis chemines reakcijas. Metalas rūdija, kai jis eksploatuojamas ar laikomas ore, vandenyje, agresyviojoje aplinkoje ir yra veikiamas oro deguonies, drėgmės ar anglies dioksido. Konservuojant metalo gaminių paviršius nuvalomas, apipučiamas šiltu oru. Ilgai laikomi arba transportuojami įrenginiai, mechanizmai, detalės ištepami apsauginiais plastiškaisiais ar skystaisiais (alyva) tepalais; juodieji, rečiau spalvotieji metalai konservuojami įvyniojant į impregnuotą popierių ar tepami specialiais tepalais, kuriuose yra inhibitorių (medžiagų, lėtinančių chemines reakcijas); atsarginės mašinų detalės dažniausiai aptraukiamos konservavimo plėvelėmis iš lanolino, parafino ir sintetinių dervų su užpildais, pigmentais.