konsolidacija

konsolidãcija (lot. consolidatio – sutvirtinimas), norminių teisės aktų sisteminimo būdas, kai reguliuojantys tą pačią visuomeninių santykių sritį norminiai teisės aktai sujungiami į vieną nekeičiant teisinio reguliavimo turinio. Teisėkūros institucijai patvirtinus tokį aktą jis tampa savarankišku teisės šaltiniu, o ankstesni teisės aktai pripažįstami netekusiais galios. Sujungiami tik vienodos teisinės galios aktai (pvz., tik įstatymai arba tik vyriausybės nutarimai), todėl naujasis aktas yra tokios teisinės galios, kaip ir jo sujungtieji. Konsolidacija turi inkorporacijos ir kodifikacijos bruožų. Vykstant konsolidacijai pirminiai norminiai teisės aktai sudėliojami logiška seka, suvienodinamas stilius, vartojama pripažinta teisinė terminija, pašalinami prieštaravimai, senoji terminija, pasikartojimai, sujungiamos panašios teisės normos. Konsolidacija praktikoje retai pasitaiko, dažniau – bendrosios teisės šalyse.