konsòrciumas (lot. consortium – bendras dalyvavimas), sutartimis paremtas laikinas įmonių, bankų arba įmonių ir valstybinių institucijų susijungimas konkretiems projektams įgyvendinti ar bendriems tikslams siekti. Su kiekvienu konsorciumo dalyviu sudaroma sutartis, jie yra teisiškai savarankiški partneriai, išlaiko savo veiklos, nesusijusios su konsorciumo tikslais, savarankiškumą, vienu metu gali priklausyti keliems konsorciumams, visi solidariai atsako už konsorciumo veiklą. Konsorciumas finansuojamas jo dalyvių lėšomis. Finansavimo pagrindinė forma – pajiniai įnašai. Konsorciumams, kuriuose dalyvauja valstybinės institucijos, būdinga dviejų lygių centralizuotas valdymas. Aukščiausiu lygiu konsorciumą valdo komitetai ar direktorių tarybos, į kurias įeina valstybinių institucijų atstovai (sprendžiami finansavimo, užduočių paskirstymo konsorciumo dalyviams klausimai), įmonių lygiu veikia koordinaciniai komitetai, kurie sprendžia organizacinius techninius klausimus. Bankų konsorciumas yra tarptautinė bankų grupė, sudaryta iš skirtingose šalyse veikiančių bankų. Funkcionuoja pagrindiniuose pasaulio finansiniuose centruose. Didelę jų veiklos dalį sudaro trumpalaikis tarptautinių bendrovių kreditavimas, jie t. p. organizuoja kreditorių grupių (tarp jų ir nesančių konsorciumo steigėjais) paskolas.
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje konsorciumai buvo kelių bankų, bankinių namų ar finansų bendrovių susivienijimai, bendrai skirstantys paskolas, platinantys vertybinius popierius. 20 a. viduryje paplito tarptautiniai bankų konsorciumai bendroms finansinėms operacijoms vykdyti, nuo 20 a. pabaigos – tarptautiniai bendrovių konsorciumai, sukurti dideliems investiciniams projektams įgyvendinti, t. p. tarptautinės prekybos konsorciumai.
1036