Konstancija Dzimidavičienė
Dzimidãvičienė Konstancija 1943 12 10Jaupėnai (Rietavo vlsč., Telšių apskr.), lietuvių keramikė. 1965 baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą (keramiką), 1971 – Lietuvos dailės instituto Kauno vakarinį skyrių (keramiką). 1965–71 dirbo eksperimentinėje dailiosios keramikos gamykloje Jiesia dailininke‑atlikėja. 1972–89 dėstė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo, 1989–99 – Kauno aukštesniosios meno mokyklos Keramikos katedrose; 2000–12 – Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto (įkurtas reorganizavus Kauno aukštesniąją meno mokyklą) lektorė.
Kūryba
K. Dzimidavičienės kūryba (buitiniai ir dekoratyviniai indai, skulptūrinė keramika, pano) pasižymi stiliaus ir temų įvairove. Kuria daugiausia iš akmens masės, dirbinius dengia įvairia (autorine, redukcine, matine ir kitokia) glazūra. Plėtoja gamtos, istorinės praeities, žmogaus egzistencijos tematiką. Individualus menininkės stilius formavosi 20 a. 8–9 dešimtmečiais. Šiuo laikotarpiu jos sukurtai dekoratyvinei keramikai būdinga monumentãlios žiestos formos, negausios puošybinės detalės, šiurkštūs paviršiai, žemės atspalvių matinės glazūros (Konfliktai 1986, Piestos 1987).
20 a. 10 dešimtmetyje K. Dzimidavičienės kūryboje sustiprėjo archeologinės keramikos įtaka, indų formos įgavo archajinių bruožų, jie pradėti traktuoti kaip konceptualūs objektai (Smailiadugniai puodai 1989, Civilizacijos paveikti I–II 2003, Kaukės I–IV 2006). Ilgainiui sustiprėjo technologiniais eksperimentais grįsta raiška, pasireiškė postmodernizmo ir siurrealizmo požymiai. Tekstūrinių indų ir Žemės indų ciklai (abu 2004) atskleidė nevienodų faktūrų ir keraminių masių, gautų maišant skirtingus priedus su moliu, vaizdinės raiškos svarbą. K. Dzimidavičienės kūryboje įsivyravo skulptūrinė keramika, žaismingi skirtingų medžiagų deriniai, menininkė naudojo figūrines išliejas. Porcelianinių lėlių figūras derino su įmantriomis formomis (Klonai 2010, Tabula rasa 2010, Vaikų žemė 2015), sukūrė milžiniškų galvų (Medūza 2015, Žaliavalgis 2016, Dekonstrukcija 2017, Interpretacija 2019, Interpretacija II, Interpretacija III, abi 2024), gaivališkų biomorfinių pavidalų (Bonsai I–VI 2011, Bočių giria 2018), ženkliškų (Artefaktai 2013, Mandalos 2013) darbų. Kiti žymesni kūriniai: Atšilimas (2020), Ženklas, Gamtos inspiracija, Amžinas ratas (visi 2022), Oranžinis, Šokis ratu, Konstrukcija, Su obuoliu (visi 2023).
K. Dzimidavičienė. Gamtos refleksija (akmens masė, ažūro liejimas, redukcinės ir pusiau matinės glazūros, redukcinis degimas, 2023)
K. Dzimidavičienė apipavidalino keliolika visuomeninių ir privačių interjerų. Architektūrinė keramika komponuota iš geometrinių ir augalinių motyvų, dažnai aukšto reljefo, kartais formuota iš modulinių detalių. Svarbiausi keramikės darbai interjere: dekoratyvinis pano Palangos poilsio namų Linas gydomojo komplekso baseine (1984, 220 m2), pano Jaunystės sparnai Rietavo aukštesniojoje žemės ūkio mokykloje (1987), pano Aukojimas Palangos poilsio namuose Neringa (1990), pano Žemyna Palangos poilsio namuose Rugelis (1992), pano Medžioklė (1997) privačiame interjere, kiti.
Parodos
K. Dzimidavičienė. Žaliavalgis (akmens masė, lipdymas, ažūro liejimas, oksidai, glazūros, 2016)
Nuo 1972 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje, Italijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Latvijoje); individualios Kaune (1988 – Lietuvos dailininkų sąjungoje ir Fotografijos galerijoje; 2004, 2011, 2013, retrospektyvinė 2024), Varšuvoje (1991), Vilniuje (2015). Parodose pelnė apdovanojimų: Liudviko Strolio premiją 2‑ojoje Vilniaus keramikos meno bienalėje (2012), Lietuvos dailininkų sąjungos diplomą keramikos parodoje Amžinas ratas Vilniuje (2013), Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus apdovanojimą už geriausią 2016 m. kūrinį, kitų.
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, jų yra privačiose kolekcijose.
K. Dzimidavičienė. Refleksija (akmens masė, lipdymas, pusiau matinės glazūros, 2024)
L: Konstancija Dzimidavičienė / sud. L. Šatavičiūtė‑Natalevičienė Vilnius 2014.
2972