Konstáncijus I Chlòras, Gãjus Flãvijus Valèrijus Konstáncijus Chlòras (Gaius Flavius Valerius Constantius Chlorus) apie 250 306 06 25Eborakas (dabar York), Romos imperatorius (293–306). Ilyrų kilmės. Flavijų giminės. Konstantino I tėvas. Pravardę Chloras gavo dėl blyškios veido odos.
Tarnaudamas kariuomenėje iškilo, tapo imperatoriaus Maksimiano pretorijonų prefektu. Paliko Eleną (būsimo imperatoriaus Konstantino I motina) ir vedė Maksimiano podukrą Teodorą. Tapo Diokleciano įvestos tetrarchijos (4 imperatorių valdymas) nariu: nuo 293 cezaris, nuo 305, Dioklecianui su Maksimianu atsisakius sosto, augustas. Gavo valdyti Galiją ir Britaniją. 293 sumušė Britanijos valdovu pasiskelbusį Karausijų, 296 – šį nužudžiusį ir valdžią Britanijoje užgrobusį Alektą. Sėkmingai kariavo su alemanais, frankais. Nors Dioklecianas 303–304 išleido griežtus ediktus prieš krikščionis, Konstancijus I Chloras jų nepersekiojo. Mirė Britanijoje per žygį prieš piktus.
Konstancijus I Chloras (marmuras, Carlsbergo gliptoteka Kopenhagoje)