Konstancijus II

Konstáncijus II, Flãvijus Jùlijus Konstáncijus (Flavius Julius Constantius) 317 08 07Sirmijus (dabar Sremska Mitrovica, Serbija) 361 11 03Mopsukrenė (dabartinėje Turkijoje), Romos imperatorius (337–361). Flavijų giminės. Konstantino I ir Faustos sūnus, Konstanso ir Konstantino II brolis. Nuo 323 turėjo cezario titulą. Po tėvo mirties (337) tapo augustu, Konstantino II (iki 340) ir Konstanso (iki 350) bendravaldžiu. Su broliais pasidalijo imperiją, gavo valdyti rytines provincijas (Trakiją, Makedoniją, Graikiją, Aziją ir Egiptą). 338–350 kariavo su Persijos karaliumi Šapūru II. Nuo 351 kariavo su imperatoriumi pasiskelbusiu Konstanso žudiku Magnencijumi; jį sumušęs 353 tapo vienvaldžiu. 355 suteikė Julijonui Apostatai cezario titulą ir paskyrė valdyti Galiją. 357–358 prie Dunojaus kariavo su sarmatų, svebų ir kvadų gentimis, nuo 359 – vėl su Šapūru II. Rėmė arijonus, persekiojo juos 325 pasmerkusio Nikėjos susirinkimo šalininkus (ištrėmė Aleksandrijos vyskupą Atanazą). Mirė susirgęs per žygį prieš kariuomenės augustu (Romos aukščiausiuoju valdovu) 360 paskelbtą Julijoną Apostatą.