Balmont Konstantin (rus. Константин Бальмонт, Konstantinas Balmòntas) 1867 06 15Gumniščiai (buv. Vladimiro gub.) 1942 12 23Noisy-le-Grand (prie Paryžiaus), rusų poetas, eseistas, vertėjas. Vienas žymiausių rusų simbolistų.
Biografijos faktai
Kilęs iš bajorų. Studijavo teisę Maskvos universitete, 1887 už dalyvavimą studentų protesto judėjime iš jo pašalintas. 1920 emigravo į Prancūziją.
Kūryba
Ankstyvojoje kūryboje (rinkiniai Po šiaurės dangumi / Pod severnym nebom 1894, Begalybėje / V bezbrežnosti 1895, Tyla / Tišina 1898) vyrauja nepasitenkinimo gyvenimu, mirties motyvai, melancholiška nuotaika. Vėlesnioji poezija (rinkiniai Degantys pastatai / Gorjaščie zdanija 1900, Būkim kaip saulė / Budem kak solnce, Tiktai meilė / Tol′ko ljubov′, abu 1903) pasižymi optimistine pasaulėjauta, joje aukštinama stipri asmenybė, pirmykštė gamta ir stichiški jausmai. Emigracijoje išleistuose poezijos rinkiniuose (Mano – jai. Rusija / Mojo – ej. Rossija 1924, Išplėstoje erdvėje / V razdvinutoj dali 1930) ir autobiografinės prozos kūriniuose Po naujuoju pjautuvu (Pod novym serpom) bei Oro kelias (Vozdušnyj put′, abu 1923) vyrauja prarastos tėvynės tema. K. Balmonto kūrybai būdinga romantinė pasaulėjauta, impresionistinė poetika, dekoratyvūs vaizdai, egzotiški motyvai, lanksti eilėdara, muzikalumas.
Konstantin Balmont
Parašė esė apie literatūrą ir tautosaką (rinkiniai Viršukalnės / Gornye veršiny 1904, Jūros švytėjimas / Morskoe svečenie 1910; Poezija kaip burtai (Poėzija kak volšebstvo 1915), kelionių įspūdžių knygų.
Vertimai
Išvertė įvairių pasaulio šalių tautosakos bei poetų kūrinių: P. B. Shelley (3 t. 1893–99) ir E. A. Poe (5 t. 1911–12) raštai, vertimų ir originalių eilėraščių rinkiniai Ugnies paukštė (Žarptica 1907), Senovės šauksmas (Zovy drevnosti 1923); vertimai turi ryškią K. Balmonto stiliaus žymę, originalūs eilėraščiai dažnai grindžiami folkloro stilizavimu.
Ryšiai su Lietuva
Parašė straipsnių apie lietuvių tautosaką, išvertė lietuvių liaudies dainų, lietuvių poetų kūrinių. Bendravo su J. Baltrušaičiu, susirašinėjo su L. Gira. Palaikė Lietuvą Vilniaus klausimu (straipsnis Lenkijai / K Pol′še 1928). 1914, 1927 ir 1930 lankėsi Lietuvoje; skaitė paskaitas lietuvių mitologijos, literatūros ir tautosakos temomis. Išleido daugiausia Lietuvai skirtų eilėraščių rinkinį Šiaurės pašvaistė (Severnoe sijanie 1931).
K. Balmonto kūrinių į lietuvių kalbą išvertė L. Gira, A. Lastas, B. Sruoga, J. Graičiūnas.
Atminimo įamžinimas
Vilniuje K. Balmontui 2011 pastatytas paminklas (skulptorius M. Šnipas).
L: K. Sakalavičiūtė Konstantinas Balmontas ir Lietuva: Poezijos vertimų studijos Vilnius 2011; I. Vidugirytė Balmonto Lietuva Kauna 2005.
144