Konstantin Ušinskij

Konstantin Ušinskij

Ušinskij Konstantin (rus. Константин Ушинский, Konstantinas Ušnskis) 1824 03 02Tula 1871 01 03Odesa, rusų pedagogas demokratas, psichologas. Mokslinės pedagogikos ir pedagoginės psichologijos pradininkas Rusijoje. Teisės daktaras (1846).

Išsilavinimas ir veikla

Konstantin Ušinskij

1844 Baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą (T. Granovskio mokinys). 1846–1849 Jaroslavlio Demidovo licėjaus profesorius (pašalintas kaip politiškai nepatikimas). 1850–1854 dirbo Užsienio reikalų departamente Sankt Peterburge, 1854–1859 – inspektoriumi Gatčinos našlaičių institute, 1859–1862 – Smolno kilmingųjų mergaičių institute. 1848–1849 redagavo laikraštį Jaroslavskie gubernskie vedomosti, 1860–1861 – žurnalą Žurnal ministerstva narodnogo prosveščenija. 1862–1867 studijavo užsienyje (daugiausia Vokietijoje ir Šveicarijoje) moterų švietimo ir pradinio mokymo sistemas.

K. Ušinskio pedagoginė sistema

K. Ušinskio pedagoginės sistemos pagrindas yra tautiškumo idėja. Teigė, kad tautos savitumą lemia istorinė raida, geografinės ir gamtos sąlygos. Kritikavo tautiškumo oficialiąją doktriną. Auklėjimas turi ugdyti patriotizmą, tėvynės meilę. Kritikavo slavofilų patriotinį šovinizmą. Teigė, kad pedagoginė teorija turi būti pagrįsta anatomijos, fiziologijos, psichologijos, filosofijos, istorijos ir kitų mokslų dėsniais. Tikėdamas rusų liaudies kūrybinėmis galiomis reikalavo liaudies švietimą pavesti pačiai liaudžiai, išlaisvinti ją nuo trukdančios vyriausybės globos. Didelę reikšmę teikė gimtosios kalbos dėstymui, jos ryšiui su gamtos pažinimu ir mąstymo ugdymu. Remdamasis pedagoginės psichologijos duomenimis, pagrindė mokymo vaizdumo, prieinamumo, nuoseklumo, mokymosi, sąmoningumo principus.

K. Ušinskio paminklas prie Rusijos valstybinio Gerceno pedagoginio universiteto Sankt Peterburge

SSRS pašto ženklas, skirtas K. Ušinskiui (1974)

K. Ušinskis skleidė analitinį sintetinį garsinį skaitymo mokymo metodą. Sukūrė rusiškąją elementoriaus mokymo teoriją: mokymasis yra mąstymo veiklos ir kalbos sintezė, darbas – žmogaus kūno, dorinio ir intelektinio tobulėjimo veiksnys. Auklėjimą (ypač dorinį ugdymą) laikė kryptingu procesu, sąmoningu harmoningos asmenybės formavimu, kurio svarbiausias uždavinys – parengti žmogų gyvenimui. Didelę reikšmę mokymo procese teikė mokytojui, nagrinėjo mokytojų rengimo problemas. Atskyrė mokslą nuo religijos, pasisakė prieš Bažnyčios kontrolę mokyklose. K. Ušinskio pažiūros turėjo didelę įtaką rusų ir kitų šalių pedagoginės minties raidai.

Svarbiausias veikalas

Svarbiausias veikalas – Žmogus kaip auklėjimo objektas. Pedagoginės antropologijos patirtis (Čelovek kak predmet vospitanija. Opyt pedagogičeskoj antropologii 2 tomai 1867–1869).

Vadovėliai

K. Ušinskis užsienyje sudarė pirmuosius pradinio mokymo vadovėlius: žemesnėms klasėms – Gimtasis žodis (Rodnoe slovo 1864, lietuviškai Vaikų žvaigždutė 1909), aukštesnėms – Vaikų pasaulis (Detskij mir 1861); iki 1917 Rusijoje ir užsienyje išleista apie 150 pakartotinių jų leidimų.

K. Ušinskio pedagoginės idėjos Lietuvoje

Apie K. Ušinskio pedagogines idėjas ir jų įtaką Lietuvos mokyklai bei pedagogikai rašė J. Budzinskis, J. Laužikas, V. Rajeckas.

Lietuvių kalba išleista vaikams skirtų K. Ušinskio apsakymų, pasakų ir jų rinkinių (Vaikams. Apsakymai ir pasakos 1980).

R: Rinktiniai pedagoginiai raštai 2 t. Kaunas 1959; Pedagoginiai raštai Kaunas 1987. L: K. Ušinskio pedagoginės idėjos Kaunas 1974.

2271