Konstantinà (arab. Qasanṭīnah, pranc. Constantine), miestas Alžyro šiaurės rytuose, prie Rhumelio upės (teka į Viduržemio jūrą); vilajos centras.
Konstantina
446 700 gyventojų (2006; aglomeracijoje 682 800 gyventojų); trečias (po Alžyro ir Orano) pagal gyventojų skaičių Alžyro miestas. Tarptautinis oro uostas. Per Konstantiną eina Alžyro (sostinės)–Tuniso (Tuniso sostinės) geležinkelis ir plentas. Traktorių, dyzelinių variklių gamyba, tekstilės, statybinių medžiagų (cemento) pramonė. Odos dirbinių, kilimų audimo amatai. Javų auginimo regiono prekybos centras. Netoli Konstantinos kasama urano rūda. Turizmas. Universitetas (įkurtas 1969). Teatras. Archeologijos ir meno muziejus.
Architektūra
Miestas apjuostas vidurinių amžių gynybine siena. Iš akmenų pastatytas tiltas (daug kartų atstatinėtas), citadelė, pastatyta (2–3 a.) ant romėnų statinio liekanų. Mečetės: Suk el-Ghezel (apie 17 a., laikinai buvo paversta Notre-Dame des Sept-Douleurs katedra), Sidi-el-Kattani, Didžioji (dar vadinama Jamaa-el-Kebir), Sidi-el-Akhdar (visos trys 18 amžius). Achmed-bėjaus rūmai (1836, maurų stiliaus).
Istorija
9 a. pr. Kr. pabaigoje–3 a. pr. Kr. Konstantinos vietoje buvo Sarim Batimo gyvenvietė. 3 a. pr. Kr. pabaigoje tapo Numidijos sostine ir vadinosi Kirta (Cirta). 2 a. pr. Kr., nusilpus ir žlugus Kartaginai, suklestėjo. 46 pr. Kr. užimta Romos ir paversta Naujosios Afrikos (vėliau Numidijos) provincijos administraciniu centru. Pradėjo smukti. Per 311 po Kr. sukilimą sugriauta, vėliau imperatoriaus Konstantino I atstatyta ir pavadinta Konstantina. 5 a. užimta vandalų, 6 a. – Bizantijos, 7 a. – arabų, 16 a. pirmoje pusėje – Osmanų imperijos. 1836–1962 valdė Prancūzija.
2271
-Sarim Batim; Kirta; Cirta