Konstantinas Glinskis

Glnskis Konstantinas 1886 07 25Jurbarkas 1938 12 03Kaunas, lietuvių teatro aktorius, režisierius. Profesionaliojo lietuvių teatro vienas kūrėjų. 1905–12 vaidino Jurbarko mėgėjų teatro spektakliuose, kai kuriuos jų režisavo (A. Strindbergo Tėvas 1908, rusų k., vaidino Rotmistrą, A. Čechovo Jubiliejus 1912). 1910 baigė Literatūros ir meno draugijos teatro mokyklą (mokėsi pas Vasilijų Dalmatovą, Borisą Glagoliną, Nikolajų Arbatovą ir kitus), 1910–14 Mažojo teatro, 1912–14 Ermitažo teatro aktorius ir režisierius, 1917 – V. Komissarževskajos teatre, Dramos meno teatre (visi Sankt Peterburge). 1911–16 režisavo apie 30 spektaklių Petrapilio lietuvių dramos ir muzikos kuopoje; svarbesni: M. Šikšnio Pilėnų kunigaikštis (1911), A. Asnyko Kęstutis (1912), Žemaitės Apsiriko, Keturakio Amerika pirtyje (abu 1914).

Konstantinas Glinskis

1919 atvyko į Vilnių ir čia subūrė Vilniaus lietuvių teatro studiją (ją sudarė dalis 1911–17 Sankt Peterburge veikusios Lietuvių dramos ir muzikos kuopos aktorių ir mėgėjų teatro aktoriai iš Vilniaus); Lenkijai užėmus Vilnių studija veikė Jurbarke, vėliau Kaune (nustojo veikti 1920 05 22). 1920–22 režisavo, vaidino Lietuvių meno kūrėjų draugijos Dramos vaidykloje. 1922–37 Valstybės teatro aktorius, režisierius (1924–34 dėstė teatro Vaidybos mokykloje), 1926–27 Talino rusų dramos teatro aktorius, vyriausiasis režisierius (pastatė ir atnaujino apie 10 dramos veikalų, sukūrė keletą vaidmenų).

Konstantinas Glinskis

Kaune režisuoti spektakliai

K. Glinskis. G. Verdi operos Traviata pirmojo spektaklio scena (1920, dirigentas J. Tallat Kelpša; Violeta – A. Galaunienė, Alfredas – K. Petrauskas)

Valstybės teatre Kaune pastatė daugiau kaip 30 dramos ir operos spektaklių, daugelyje jų ir vaidino. Režisavo pirmąjį profesionalaus teatro Lietuvoje operos G. Verdi Traviata spektaklį (parodytas 1920 12 31), operos M. Petrausko Birutė spektaklį (1921). Pastatė lietuvių dramaturgijos veikalų (V. Mykolaičio‑Putino Valdovo sūnus 1921, vaidino Krūšną, S. Kymantaitės‑Čiurlionienės Pinigėliai 1921 ir Aušros sūnūs 1923, A. Fromo‑Gužučio Ponas ir mužikai 1922) ir spektaklių Lietuvos istorijos tematika (A. Asnyko Kęstutis 1921, vaidino Kęstutį, J. Słowackio Mindaugas, Lietuvos karalius 1923).

Daugiausia režisavo saloninių melodramų, vodevilių ir komedijų, jų režisūra turėjo estetizmo bruožų, spektakliuose stengtasi sukurti aktorių ansamblį, pabrėžti jų individualios vaidybos bruožus, skiriamas dėmesys scenos kalbai (G. B. Shaw Atskalūnas, vaidino Ričardą Dadženą, Molière’o Žoržas Dandenas, arba Sugėdintas vyras, abu 1923, G. B. Shaw Šokolado kareivėlis 1924, Davido Aizmano Konsulas Granatas, vaidino Abraomą Granatą, O. Wilde’o Ledi Uindermer vėduoklė, vaidino Lordą Darlingtoną, abu 1925, E. A. Scribe’o Stiklinė vandens 1926, E. A. Bennetto Svetimas kailis 1931, vaidino Ailamą Karvą). Kiti svarbesni spektakliai: H. Ibseno Heda Gabler (1921, vaidino Braką), G. Hauptmanno Vežėjas Henšelis (1924), W. S. Maughamo Pažadėtoji žemė (1929). K. Glinskis laikėsi 19 a. pabaigos–20 a. pradžios ikireforminio rusų realistinio teatro principų, jo režisūra buvo saikinga, konservatyvi.

K. Glinskis. Spektaklio D. Aizmano Konsulas Granatas scena (1925, dailininkas J. Gregorauskas; Abraomas Granatas – K. Glinskis, antras iš dešinės)

Teatro vaidmenys

Svarbesni vaidmenys: Otelas (W. Shakespeare’o Otelas 1924), Dauba, Daugalis (P. Vaičiūno Tuščios pastangos 1926, Stabai ir žmonės 1928), Amžinasis Žynys (Likimo keliais, pagal V. Krėvę), Krūšna (V. Mykolaičio‑Putino Valdovas, abu 1929), Markizas Poza (F. Schillerio Don Karlas 1931), Henrikas Navarietis (Williamo Devereux Henrikas Navarietis 1934), Gustavas Vizingeris (Paulio Vulpijaus Šuolis aukštyn 1936), Lopachinas (A. Čechovo Vyšnių sodas), Daktaras Stokmanas (H. Ibseno Visuomenės priešas, abu 1937, visų režisierius B. Dauguvietis). Vaidyba preciziška, komiškieji personažai itin raiškūs, naudota daugiausia išorinės raiškos priemonės (grimas, mimika, rankų gestai).

Mokiniai

K. Glinskio mokiniai: S. Čaikauskas, V. Derkintis, G. Jakavičiūtė, S. Jukna, O. Juodytė, J. Miltinis.

Apdovanojimai

Gedimino 3 laipsnio ordinas (1931). Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas (1937).

L: A. Vengris Kastantas Glinskis: Iki trisdešimties metų darbo scenoje Kaunas 1937, Kastantas Glinskis: Gyvenimo ir kūrybos apybraiža Vilnius 1965.