Konstantinas Kazimieras Raičinskis
Konstantinas Kazimieras Raičinskis
Raičnskis Konstantinas Kazimieras 1907 02 05Užkalniai (Karklėnų vlsč., Raseinių apskr.) 2007 12 03Alytus, lietuvių filosofas, logikas. Čikagos universiteto garbės profesorius (1996).
Išsilavinimas
1928–33 studijavo Vytauto Didžiojo universiteto (iki 1930 Lietuvos universitetas) Teologijos filosofijos fakultete, 1937–40 – Matematikos ir gamtos mokslų fakultete.
Veikla
Dirbo bibliotekoje, bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose. 1940–45 Kauno suaugusiųjų instituto direktorius. Sovietų okupacijos metais persekiotas, dirbo mokytoju vidurinėse mokyklose.
Veikalai ir idėjos
Veikalo 60-ties metų ieškojimai ir atradimai po Majos skraiste (3 t. 1993–96) pirmame tome Parašyta gamtos knygoje nagrinėjo absoliučios tiesos, būties, dievybės suvokimo, erdvės, laiko, materijos ir kitas problemas. Teigė, kad dievybė yra bevardė būtis, bendriausia būties forma, neapibūdinama empirinėmis savybėmis. Tai ontinė trejybė GSM: aktyvusis pradas G, pasyvusis S ir jų sintezė M. GSM logikoje modeliuojama kaip SFM (substratas, forma, materija).
Antrame tome Visatos šauksmas nagrinėjo Visatos reiškinius, kosmoso dinamikos ir kinematikos entropiją, likimo sampratą ir kita. Sąmonė egzistuoja ne tik gyvame organizme, bet ir jo aplinkoje. Pažinimas yra tikrovės modeliavimas sąmonėje.
Trečiame tome Amžinos metanoinės paslaptys plėtojo transcendentinio pasaulio sampratą, nagrinėjo socialinius, pedagogikos, etikos ir kitus klausimus. Savo filosofiją vadino empiriofilosofija.
Veikale Ontosofija (nebaigtas) dėstė pažinimo metodologiją, analizavo pažinimo šaltinius ir vertinimus.
Nagrinėjo pedagogikos problemas (Psichotechniniai užsienio kalbų mokymo metodai 1935, Sėkmingas vaiko ugdymas 1938, Mokėk mokytis, su M. Raičinskiene, 1940).
Matematinė logika ir semantika
Parašė pirmą Lietuvoje sistemingą matematinės logikos veikalą Matematinis logikos metodas (1933, rankraštis), kuriame analizuodamas matematinės logikos konstitutyvinius elementus siekė pagrįsti logikos matematizavimo idėją. Sąvokų struktūrą nagrinėjo tradiciniu epistemologiniu aspektu, ją aiškino sąvokos turinio ir apimties santykiu. Siūlė išplėsti formalizacijos ribas: sąvokos turinį ir apimtį žymėti tam tikrais simboliais, sąvoką apskritai vaizduoti šių simbolių kombinacija.
Tyrinėjo intensionalių savybių formalizavimo, mokslų natūralios klasifikacijos, simbolinės mokslo kalbos kūrimo klausimus.
Apdovanojimai
Gedimino ordino Karininko kryžius (2007).
583