Konstantinòpolio I susirinkmas, antrasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs 381 Konstantinopolyje (dabar Stambulas). Tikslas – pašalinti įvairias arijonizmo sroves (pneumatomachus, apolinarininkus, neigusius Šventosios Dvasios dieviškumą), išspręsti ginčą dėl Švenčiausiosios Trejybės dogmos. Sušaukė Romos imperatorius Teodosijus I Didysis, dalyvavo 150 vyskupų (daugiausia iš Rytų). Vadovavo Antiochijos patriarchas Meletijus. Konstantinopolio I susirinkimas nušalino Arijaus sekėją Konstantinopolio patriarchą Maksimą, patriarchu išrinko Grigalių Nazianzietį (mirus Meletijui jis vadovavo Susirinkimui). Konstantinopolio I susirinkimas priėmė 4 kanonus: pripažino Nikėjos I susirinkimo (325) tikėjimo simbolį, papildė jį mokymu apie Šventąją Dvasią (Nikėjos-Konstantinopolio simbolis), patvirtino Švenčiausiosios Trejybės dogmą; įteisino Rytų imperijos provincijų skirstymą vyskupijomis ir uždraudė vyskupams kištis į kitų vyskupijų reikalus; Konstantinopolio patriarchą pripažino antruoju (po Romos popiežiaus) Bažnyčios hierarchu (Roma šį kanoną pripažino tik 1215 Laterano IV susirinkime); pasmerkė arijonus ir kitus klaidatikius.
Konstantinopolio I susirinkimas (Bizantijos rankraščio Grigaliaus Nazianziečio homilijos, 880, iliuminacija)
912