Konstantinòpolio IV susirinkmas, aštuntasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas (pripažintas tik Katalikų Bažnyčios), vykęs 869–870 Konstantinopolyje (dabar Stambulas). 9 a. antroje pusėje vyko konfliktas tarp Konstantinopolio patriarcho Fotijo ir popiežiaus Mikalojaus I Didžiojo. Popiežius nepripažino su Roma santykius nutraukusio patriarcho ir 863 jį pasmerkė. Fotijas nepritarė Mikalojaus I Didžiojo požiūriui į Filioque ir 867 jį ekskomunikavo. Tokiomis aplinkybėmis Mikalojaus I Didžiojo įpėdinis popiežius Hadrijonas II Bizantijos imperatoriaus Bazilijaus I Makedoniečio iniciatyva sušaukė Konstantinopolio IV susirinkimą. Jame buvo pasmerktas Fotijas ir jo doktrina apie dvi žmogaus sielas – aukštesniąją (sielą‑dvasią) ir žemiškąją (laikinąją sielą), patvirtintas mokymas apie vieną žmogaus sielą; t. p. patvirtintas leidimas gerbti šventus paveikslus, nustatytas pentarchijos principas – išskirtinė penkių patriarchų (Romos, Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos, Jeruzalės) padėtis; iš viso priimti 27 kanonai.
Konstantinopolio IV susirinkimas (raižinys)
Aštuntuoju visuotiniu Bažnyčios susirinkimu Rytų Bažnyčios laiko 879–880 Konstantinopolyje vykusį sinodą, kuriame buvo reabilituotas Fotijas, ekumeniniu simboliu pripažintas Nikėjos-Konstantinopolio simbolis.
912