Konstantīns Raudive

Raudive Konstantīns (Konstantynas Ráudivė) 1909 04 30Asūnės vlsč. (Krāslavos rj.) 1974 09 02Bad Krozingen (Badenas‑Viurtembergas), latvių rašytojas, filosofas, parapsichologas. Rašė ir vokiečių kalba. Z. Mauriņos vyras. Studijavo literatūrą ir filosofiją Paryžiaus (1930–32), Madrido (1932–34) ir Edinburgo (1934–36) universitetuose. 1936–37 gyveno Florencijoje ir Romoje, 1937–38 – Suomijoje, 1938–44 – Latvijoje. Rašė literatūros ir filosofijos esė, vertė ispanų literatūros kūrinius (M. de Cervanteso Don Kichotą, M. de Unamuno romaną Migla ir filosofijos veikalus). 1944 su žmona pasitraukė į Vokietiją. 1946 persikėlė į Švediją, skaitė paskaitas Uppsalos universitete. Nuo 1965 gyveno Bad Krozingene, rašė romanus, buvo vienas elektroninio balso fenomeno tyrinėjimo pradininkų (knygos Negirdima tampa girdima / Unhörbares wird hörbar 1968, Ar išgyvename mes mirtį? / Überleben wir den Tod? 1973). Kiti svarbiausi veikalai: esė rinkiniai Don Kichotas ir šiuolaikinis žmogus (Don Kichots un mūsdienu cilvēks 1938), Chaoso žmogus ir jo nugalėjimas (Chaosmensch und seine Überwindung 1951), romanai Silvestro Perkuono memuarai (Silvestra Pērkona memuāri 3 t. 1944–46), Prakeiktos sielos (Nolādētās dvēseles 1948), Neregima šviesa (Das unsichtbare Licht 1955), Pelenai ir karštis (Asche und Glut 1961). Jo kūrybai daug įtakos turėjo M. de Unamuno, J. Ortega y Gassetas; ryšku krikščioniško misticizmo idėjos, filosofiškumas.