Mykolo Kaributo Višnioveckio valdymo laikų Seimo privilegijų ir konstitucijų 1670 rinkinio antraštinis lapas (Krokuva; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
konstitùcijos (lot. constitutio – nustatymas), 1569–1795 Abiejų Tautų Respublikos seimų nutarimai, turintys įstatymo galią. Konstitucijų projektai buvo rengiami Seimo Atstovų rūmų. Šiam darbui vadovavo šių rūmų maršalka, jam talkino deputatai ir įvairios komisijos. Parengti konstitucijų projektai būdavo svarstomi Atstovų rūmų deputatų. Jiems pritarus, teikiami visos sudėties Seimui tvirtinti. Atstovų rūmų ir bendruose Seimo posėdžiuose konstitucijų projektai įgydavo įstatymo galią tik juos priėmus vienbalsiai. Jeigu dėl kurios nors konstitucijos pareikšto protesto nepavykdavo pašalinti, jos tekstas buvo naikinamas ir pradedama svarstyti kitą konstituciją. Abiejų Tautų Respublikos Seimo patvirtintus konstitucijų tekstus dar kartą redaguodavo ir parengdavo spaudai speciali Seimo senatorių ir atstovų komisija (ne kartą buvo reiškiami protestai, kad komisijos suredaguotos konstitucijos iš esmės skiriasi nuo Seimo patvirtintų).
Konstitucijos buvo spausdinamos, išleidžiamos brošiūra ir išsiuntinėjamos į vaivadijas bei apskritis (pavietus), kur jas visų žiniai įrašydavo į pilies teismo knygas. Konstitucijos ir įstatymai apskrityse iškart neįsigaliodavo – juos dar turėdavo patvirtinti kiekvienos jų seimelis.
Iš pradžių konstitucijos buvo rašomos lotynų kalba, vėliau (ir Abiejų Tautų Respublikos laikais) – lenkiškai. Vienos jų buvo skirtos Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, kitos – Lenkijai, dar kitos galiojo abiejose valstybėse; tokio skirstymo ne visada griežtai laikytasi.
Dauguma konstitucijų perspausdinta leidinyje Volumina Legum.
Mykolo Kaributo Višnioveckio valdymo laikų Seimo privilegijų ir konstitucijų 1670 rinkinio antraštinis lapas (Krokuva; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
1008
-konstitucija