konstitùcijos áiškinimas, intelektinė veikla, atskleidžianti konstitucijos nuostatų turinį, prasmę, jų tarpusavio sąsajas, reguliuojamojo poveikio ribas, konstitucijoje įtvirtinto reguliavimo visumą.
Konstitucijos aiškinimo reikalingumas
Konstitucijos aiškinimo rezultatai įtvirtinami įvairiuose teisės aiškinimo aktuose, pirmiausia konstitucinės justicijos institucijų sprendimuose, kuriuose formuluojamos konstitucinės doktrinos. Konstitucinės teisės moksle konstitucijos aiškinimo sąvoka taikoma specialiąja prasme, kaip abstraktaus pobūdžio konstitucinių nuostatų įgyvendinimas, viena svarbiausių konstitucinio teisingumo vykdymo prielaidų. Konstitucijos aiškinimas neišvengiamas tiesiogiai taikant konstitucijos nuostatas, inicijuojant teisės aktų konstitucingumo patikrą. Būtinas dėl lakoniškų teisės teksto formuluočių, itin plataus turinio konstitucijos normų ir principų, jų sisteminių sąsajų ir funkcionalumo, konkuruojančių aiškinimų kolizijos, lingvistinio pobūdžio priežasčių, dėl teisinės kalbos netobulumo, konstitucinių formuluočių statiškumo ir reguliuojamų socialinių santykių dinamiškumo ir kita.
Konstitucijos aiškinimo rūšys
Skiriama kelios konstitucijos aiškinimo rūšys. Pagal konstituciją aiškinančius subjektus skiriama oficialus konstitucijos aiškinimas (dažniausiai privalomas), kurį atlieka valstybės institucijos, o konstitucijos aiškinimo rezultatus įtvirtina specialiuose teisiniuose dokumentuose, ir neoficialus konstitucijos aiškinimas. Oficialus konstitucijos aiškinimas vadinamas autentišku, kai jį vykdo konstitucines nuostatas priėmusi institucija. Neoficialus konstitucijos aiškinimas nėra privalomas, jį atlieka įvairūs subjektai (profesionalūs teisininkai, mokslininkai ir kiti).
Pagal konstitucijos aiškinimo rezultatus: siaurinamasis konstitucijos aiškinimas, kai konstitucijos nuostatų aiškinimo rezultatai, nuostatų prasmė, jų turinys yra siauresni nei teksto formuluotė; adekvatus konstitucijos aiškinimas, kai aiškinimo rezultatai atitinka konstitucijos raidę, platus ir kūrybiškas konstitucijos aiškinimas, kai aiškinamos nuostatos turinys yra platesnis nei teksto formuluotė (šis konstitucijos aiškinimas reiškia abstrakčiuose konstituciniuose principuose išreikštų vertybių pusiausvyros paiešką). Vieni konstituciją aiškinantys subjektai (pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiojo Teismo teisėjas Antoninas Scalia) pabrėžia pagarbą konstitucijos autorių ketinimams, tikrajai konstitucijos teksto nuostatų prasmei, kiti (pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų teisės profesorius R. Dworkinas) remiasi konstitucijos, kaip principų sistemos, samprata, kurioje mato įvairių konstitucinių vertybių tarpusavio ryšius, jų darną. Pastarieji nepritaria nei kraštutiniam formalizmui, nei konstitucijos teksto pakeitimams, jei įvertinus socialinės tikrovės pokyčius galima konstituciją aiškinti plačiai ir kūrybiškai, tai yra vadovautis konstitucijos principų sklaida ir siekti racionalios konstitucinių vertybių pusiausvyros.
Konstitucinės justicijos institucijų teisė aiškinti konstituciją
Oficialus, privalomas, galutinis ir neginčijamas konstitucijos aiškinimas yra išimtinė konstitucinės justicijos institucijų (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir kitur) kompetencija, kurią įgyvendinant garantuojama konstitucijos viršenybė, siekiama užtikrinti konstitucinio reguliavimo darną, veiksmingumą. Konstitucijos aiškinimo aktuose negali būti nustatytų naujų konstitucinių normų, konstituciją aiškinantys subjektai negali vykdyti įstatymų leidėjo, kitų teisėkūros subjektų funkcijų. Konstitucijos aiškinimas grindžiamas išimtinai teisiniais argumentais, pirminiu konstitucijos tekstu, įvairių konstitucinių nuostatų tarpusavio ryšiais, jų sąveika, nuoseklia teisinio argumentavimo seka. Konstitucinės justicijos institucijos aiškina konstituciją plačiai ir kūrybiškai, įvertina įvairių tarpusavyje susijusių nuostatų turinį, taiko įvairius konstitucijos aiškinimo metodus (lingvistinį, sisteminį, loginį, istorinį, teleologinį ir kitus). Vien tik pažodinis ar siaurinamasis konstitucijos aiškinimas paneigtų konstitucijos viršenybės, konstitucinį teisinės valstybės principą, iš konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją, sudarytų prielaidas pažeisti konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes, asmens konstitucines teises, būtų suabsoliutinama vadinamoji konstitucijos raidė ir ignoruojama konstitucijos dvasia.
Kiti subjektai, aiškinantys konstituciją
Kiti subjektai, kurie kuria teisę ir ją taiko bei aiškinasi (ir aiškina) aukštesnę teisę, negali nesiaiškinti (ir neaiškinti) konstitucijos. Visi teisę kuriantys ir ją taikantys subjektai, teismai, kitos valstybės institucijos ir pareigūnai privalo paisyti oficialios konstitucinės doktrinos, negali aiškinti konstitucijos nuostatų kitaip, nei savo aktuose yra išaiškinusi konstitucinės justicijos institucija, priešingu atveju būtų nepaisoma konstitucijos viršenybės principo, būtų sudarytos prielaidos teisės sistemos nesuderinamumui atsirasti. Konstituciniai principai (teisingumą vykdo tik teismai, kiekvienas teisinis ginčas turi būti nagrinėjamas ir sprendžiamas teisingai, teismų baigiamieji aktai turi būti grindžiami teisiniais argumentais arba motyvais, argumentavimo seka turi būti logiška ir nuosekli), t. p. iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas reiškia, kad konstitucijos ar kitų byloje taikytinų teisės aktų turinys turi būti aiškus bylą nagrinėjančiam teismui, bylos šalims, visiems jos teisingu nagrinėjimu suinteresuotiems asmenims, todėl teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti tiksliai, aiškiai, nedviprasmiškai atskleista, argumentuotai išdėstyta konstitucijos, kitų taikomų aktų nuostatų prasmė, jų tarpusavio sąsajos bei reguliuojamo poveikio ribos.
Konstitucijos aiškinimas Lietuvoje
Lietuvoje įgaliojimus oficialiai ir neginčijamai aiškinti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Kiti teisę kuriantys ir ją taikantys subjektai privalo paisyti oficialios konstitucinės doktrinos, negali aiškinti Konstitucijos nuostatų kitaip, nei savo aktuose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas.
1888