konstitùcinė atsakomýbė, viena teisinės atsakomybės rūšių – konstituciją ar įstatymus pažeidusių aukščiausių valstybės pareigūnų, teisėjų, parlamento narių, centrinės valdžios ar municipalinių atstovaujamųjų institucijų, kitų konstitucijoje nurodytų subjektų konstitucinis teisinis santykis su visuomene ir valstybe.
Atsiradimo ir įgyvendinimo pagrindas, turinys
Skiriasi nuo politinės atsakomybės (pvz., parlamento pareikštas politinis nepasitikėjimas jam atskaitingais ministrais ar vyriausybe gali būti grindžiamas ir ne teisiniais argumentais). Konstitucinės atsakomybės atsiradimo ir įgyvendinimo pagrindą sudaro konstitucijoje įtvirtintos pareigos, faktiniai veiksmai, kuriais jos pažeidžiamos, ir konstitucijos pažeidėjams skirtos konstitucinės sankcijos – konstitucijoje nustatytos poveikio priemonės, kuriomis garantuojama, kad bus atkurta konstitucinė tvarka, konstituciją ar įstatymus pažeidusių asmenų teisinis statusas (jų teisių ar vykdytinų pareigų apimtis) pasikeis taip, kad pažeidėjai negaus naudos iš padarytų teisės pažeidimų (pvz., asmuo bus pašalintas iš konstitucijoje numatytų pareigų ar uždrausta užimti tokias pareigas ateityje, savivaldybės teritorijoje bus įvestas tiesioginis valdymas ir kita).
Konstitucinės atsakomybės turinys apima konstitucijoje numatytų valstybės institucijų – parlamento (Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose), konstitucinės justicijos institucijos (Austrijoje, Italijoje, Turkijoje) ar specialios teisminės institucijos (Lenkijoje, Prancūzijoje) – konstitucinius įgaliojimus garantuoti, kad būtų nustatyti, ištirti ir įvertinti su konstitucinės atsakomybės atsiradimu ir jos įgyvendinimu susiję faktai bei aplinkybės ir bus priimtas, laikantis konstitucijoje nustatytos tvarkos, teisingo teisinio proceso principų (procedūrų), konstitucijoje numatytas sprendimas, paskirta konstitucinė sankcija. Konstitucinės atsakomybės turinys apima ir subjekto, kuriam adresuojamas kompetentingų valstybės institucijų sprendimas, konstitucinę pareigą paklusti šiam sprendimui (pvz., pasitraukti iš užimamų pareigų, perduoti konstitucinius įgaliojimus, nepažeisti nustatytų apribojimų ir kita).
Konstitucinė atsakomybė Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992) nustatyta savivaldybių tarybų konstitucinė atsakomybė už veiklą, priešingą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos Seimas gali savivaldybės teritorijoje laikinai įvesti tiesioginį valdymą ir skelbti naujus savivaldybės tarybos rinkimus. Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento teisė paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus Konstitucijoje nurodytais atvejais, pvz., kai Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos, t. p. numatyta Prezidento, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo pirmininkų ir teisėjų, Seimo narių konstitucinė atsakomybė už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, t. p. paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Ji įgyvendinama apkaltos proceso būdu. Pagal Konstituciją, Seimas turi įgaliojimus 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma pašalinti minėtus pažeidimus padariusius asmenis iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Asmens pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimą Seimas sprendžia gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad tokio asmens veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti, ar asmuo sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Toks konstitucinis reguliavimas yra šio asmens konstitucinė garantija, kad jam nebus nepagrįstai taikoma konstitucinė sankcija – pašalinimas iš pareigų. Aukščiausių valstybės pareigūnų, teisėjų, parlamento narių konstitucinės atsakomybės taikymo tikslas – garantuoti, kad asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką ir dėl to Seimo pašalintas iš užimamų pareigų, tam tikrą laiką neitų tokių pareigų, kurios susijusios su Konstitucijoje nurodytos priesaikos davimu.
1888