konstitucinė monarchija

konstitùcinė monárchija, valstybės valdymo forma, kai valstybės vadovo (monarcho) valdžia yra ribojama konstitucijos. Monarchas atlieka reprezentacines valstybės vadovo funkcijas, įstatymų leidyba priklauso demokratiniu būdu išrinktam parlamentui, vykdomoji valdžia – vyriausybei. Esant konstitucinei monarchijai monarchas formaliai turi veto teisę parlamento leidžiamiems įstatymams, teisę atidėti jų įsigaliojimą, teisę šaukti ir paleisti parlamentą, skirti ir atleisti ministrus, skirti visų teismų teisėjus, turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, vadovauja karinėms ir policijos pajėgoms. Konstitucinės monarchijos valstybės vadovo postas yra paveldimas nepriklausomai nei nuo piliečių, nei nuo kitų valstybės institucijų valios. Konstitucinė monarchija ėmė formuotis 20 amžiaus pradžioje ir yra būdinga kai kurioms Vakarų Europos valstybėms: Belgijai, Danijai, Didžiajai Britanijai, Ispanijai, Liuksemburgui, Lichtenšteinui, Monakui, Norvegijai, Nyderlandams, Švedijai.