konstitucingùmas, konstitucinių normų ir principų realus poveikis ordinarinės teisės aktams ir jų reguliuojamiems santykiams; pamatinis valstybės bendruomenės narių elgesio, visuomenės, valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos principas, valstybės valdžios įgyvendinimo metodas. Suprantamas kaip konstitucines normas ir principus atitinkanti faktinė tvarka, konstitucinis teisinis režimas, kurį užtikrina ne tik konstitucinės justicijos institucijos, bet ir kitų visuomenės, valstybės institucijų, pareigūnų veikla, veiksmingas įvairių socialinių institutų funkcionavimas (nepriklausoma žiniasklaida, laisvi rinkimai, įvairios politinės, pilietinės organizacijos ir kita).
1888