konstitùciniai papročia, konstituciškai reikšmingą elgesį reguliuojančios bendro pobūdžio visuotinai privalomos nerašytos taisyklės (pvz., įvairios parlamentinės procedūros, valstybės vadovo prerogatyvos, teisminės teisėkūros taisyklės ir kita). Jų veiksmingumą garantuoja ne formalus įtvirtinimas oficialiuose rašytiniuose teisės šaltiniuose ar juose numatytų sankcijų grėsmė, bet ilgalaikis, nepertraukiamas, visuotinai paplitęs ir savanoriškas faktinis įgyvendinimas. Šiuos požymius atitinkančios nerašytos normos ir principai sukuria faktinę tvarką, kuri bendrosios teisės tradicijoje pripažįstama teisės šaltiniu, todėl nagrinėdami teisinius ginčus teismai turi įgaliojimus tirti ir vertinti faktus, kurie įrodo nerašytais imperatyvais grįstos tvarkos realumą, jos atitiktį protingumo kriterijams (proporcingumui, sąžiningumui, teisingumui), ir vadovaudamiesi konstituciniais papročiais priimti sprendimus dėl byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų.
579