konstitùcinis įstãtymas, aukščiausios teisinės galios aktas (sudedamoji konstitucijos dalis), kuriame nustatyta konstitucijos priėmimo ar įsigaliojimo tvarka, taip pat konstitucijos nuostatas papildantis (keičiantis ar panaikinantis) konstitucinis teisinis reguliavimas (pvz., konstitucinis įstatymas yra Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijos pataisos).
Lietuvoje konstituciniai įstatymai yra tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyti arba į specialų sąrašą įrašyti (pvz., 1991 02 11 konstitucinis įstatymas Dėl Lietuvos valstybės) įstatymai. Priimami, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos Seimo narių, ir keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma. Šį sąrašą nustatantis įstatymas, kurį 3/5 Seimo narių balsų dauguma priima Seimas, t. p. yra konstitucinis įstatymas. Ypatingą konstitucinio įstatymo vietą teisės aktų sistemoje lemia Konstitucija: konstituciniai įstatymai negali būti keičiami ar panaikinami įstatymais, taigi užtikrinamas konstituciniais įstatymais reguliuojamų visuomeninių santykių stabilumas.
2271