konstitùcinis skuñdas, individualus (ar kelių asmenų) skundas konstitucinės justicijos institucijai dėl šiam asmeniui (asmenims) taikytinų teisės aktų konstitucingumo, valstybės valdžios institucijų veiksmų (ar neveikimo), kuriais galimai nepagrįstai ribojamos ar pažeidžiamos pareiškėjo konstitucinės teisės.
Konstitucinio skundo institutas
Būtina sąlyga priimti ir nagrinėti konstitucinį skundą yra visų teisminės gynybos priemonių panaudojimas iki konstitucinio skundo pateikimo, tai yra teisė kreiptis dėl įstatymų ir kitų teisės aktų konstitucingumo suteikiama tik tada, kai teismas ar viešojo administravimo institucija priėmė galutinį sprendimą dėl pareiškėjo konstitucinių teisių ir (ar) pareigų. Konstitucinio skundo institutas įtvirtintas Austrijos, Ispanijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir kai kurių kitų valstybių konstitucijose. Konstitucinio skundo institutas suteikia galimybę tiesiogiai ginti tik savo pažeistas teises ir tuo skiriasi nuo kai kuriose valstybėse (pvz., Kroatijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje) praktikuojamo actio popularis (viešo veikimo) kreipimosi dėl teisės aktų ir teisinės tvarkos konstitucingumo, kai siekiama apginti viešąjį interesą (pvz., užkirsti kelią kitų asmenų galimiems konstitucinių teisių pažeidimams).
Konstitucinis skundas skiriasi nuo kitų individualių teisinių skundų ir ieškinių, nes konstitucinės justicijos byloje priimtas sprendimas dėl konstitucinio skundo turi erga omnes (yra visuotinai privalomas) galią, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas amerikietiškojo konstitucinės kontrolės modelio šalis, kuriose konstitucinius ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai. Ispanijoje, Meksikoje, Peru ir kai kuriose kitose Lotynų Amerikos šalyse yra konstituciniam skundui artimas konstitucinis institutas, vadinamas amparo, pagal kurį konstitucinės justicijos institucijos sprendimai yra individualaus pobūdžio ir privalomi tik bylos šalims.
Konstitucinio skundo institutas Lietuvoje
Lietuvoje iki 2019 09 01 į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui galėjo kreiptis Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narių grupė, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teismai.
Kiekvienas asmuo, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra galimai pažeisti, turi teisę kreiptis į administracinį arba bendrosios kompetencijos teismą ir reikalauti neteisėtų aktų panaikinimo ar žalos atlyginimo, t. p. prašyti, kad teismas stabdytų jo inicijuotos administracinės ar civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės aktų (įstatymų, kitų Seimo, Prezidento, Vyriausybės aktų) konstitucingumo.
2019 09 01 įsigaliojo teisė asmenims tiesiogiai (prieš tai išnaudojus visas kitas teisinės gynybos priemones) kreiptis į Konstitucinį Teismą. Į šį Teismą galima kreiptis tik dėl paties asmens pažeistų teisių ar laisvių. Skųsti Konstituciniam Teismui galima įstatymą ar kitą teisės aktą, kuris taikytas priimant sprendimą ar nuosprendį. Prašymas gali būti paduotas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
623