konstitucionalizmas

konstitucionalzmas (pranc. constitutionnalisme), psichologijos teorija, teigianti, kad žmogaus asmenybės, charakterio, temperamento savybės priklauso nuo konstitucijos (kūno sandaros). Konstitucionalizmo užuomazgų būta antikinėje filosofijoje. Hipokratas, Klaudijas Galenas skyrė 4 temperamento tipus: sangviniką, flegmatiką, melancholiką ir choleriką. Konstitucionalizmas daugiausia plėtotas 20 a. pirmoje pusėje. Vokiečių psichiatras E. Kretschmeris ir Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas W. Sheldonas (1899–1977) sukūrė savitas, konsitucionalizmu paremtas asmenybės tipologijas. 1921 E. Kretschmeris išskyrė 3 konstitucijos tipus – atletinį (stambių kaulų, plačios krūtinės ląstos, raumeningą), pikninį (apkūnų, trumpų galūnių) ir asteninį (liekną, siauros krūtinės ląstos, ilgų galūnių) – ir 2 asmenybės tipus – cikloidinį (linkusį bendrauti, emocionalų, geraširdį) ir šizoidinį (uždaro būdo, sunkiai prisitaikantį prie naujų sąlygų). Pasak jo, pikninės kūno sandaros asmenys dažniausiai būna cikloidinio tipo, labiau linkę sirgti maniakine depresine psichoze, asteniškos – šizoidinio tipo, dažniau sergantys šizofrenija. 1940 W. Sheldonas išskyrė 3 somatinius (endomorfinį – sunkių, nepakankamai susiformavusių kaulų ir raumenų, mezomorfinį – stiprių, gerai susiformavusių kaulų ir raumenų, ektomorfinį – plonų, lengvų kaulų ir raumenų) ir 3 juos atitinkančius temperamento (viscerotoniką – meilus, ramus, draugiškas, somatotoniką – drąsus, energingas, stiprus, cerebrotoniką – santūrus, drovus, bailus) tipus. Konstitucionalizmas kritikuojamas, kad neapima visų asmenybės raidos ir individualumo aspektų. Konstitucionalizmui artima tipų teorija.