konstrùkcija (lot. constructio – sustatymas, sandara), sintaksės vienetas, sudarytas iš dviejų ar daugiau gramatiškai susijusių dėmenų. Konstrukcijos terminas apima sakinius, savarankiškų žodžių junginius (pvz.: tėvo kepurė, dalgis šienui pjauti), nesavarankiškų žodžių junginius su savarankiškais (pvz., prielinksnio su linksniu: po metų, už tvoros, ligi vakaro).
2352