konstruktyvióji anãlizė, matematinės analizės sritis, nagrinėjanti tuos matematikos objektus, kurie gaunami iš paprasčiausiųjų objektų (pvz., natūraliųjų skaičių) naudojantis skaičiavimo procedūromis (algoritmais). Tokie matematikos objektai yra konstruktyvieji objektai. Tradicinės matematinės analizės objektų egzistavimas įrodomas remiantis aibių teorijos aksiomomis ir klasikine matematine logika. Pvz., iracionalusis skaičius tapatinamas su racionaliųjų skaičių fundamentaliosios sekos riba, kurios konvergavimas grindžiamas realiųjų skaičių aibės pilnumo savybe. Naudojant tam tikrą konvergavimo sampratą, šia analize apibrėžiami konstruktyvieji realieji skaičiai, kurių aibė yra pilna ir nesuskaičiuojama. Tačiau šie skaičiai turi savybių, kurios yra kitokios nei tradicinėje matematinėje analizėje nadojamos savybės. Konstruktyvioji funkcija apibrėžiama naudojant specialius algoritmus taip, kad lygūs konstruktyvieji realieji skaičiai atvaizduojami į lygius konstruktyviuosius realiuosius skaičius. Konstruktyvioji analizė plėtojama dviem kryptimis: ieškoma naujų būdų matematikos objektus realizuoti skaitiniais metodais arba nagrinėjamas skaičiavimo efektyvumas konstruojant matematikos objektus. Konstruktyviųjų objektų svarbą, įrodant matematikos objektų egzistavimą, 20 a. pradžioje nurodė olandų matematikas ir logikas L. E. Brouweris. Jis atkreipė dėmesį į logikoje naudojamo negalimo trečiojo dėsnio taikymo matematikoje problemiškumą. Nuoseklus konstruktyvios įrodymo formos matematikoje taikymas realizuojamas naudojantis intuicionistine logika.
Šių idėjų realizavimo matematinėje analizėje pradininkas yra Errettas Albertas Bishopas (Jungtinės Amerikos Valstijos).
1751