konsulnė konveñcija, tarptautinė sutartis, reglamentuojanti konsulinius santykius, konsulinių įstaigų steigimo tvarką, jų kompetenciją, funkcijas, privilegijas ir imunitetus. Gali būti dvišalė ar daugiašalė. Valstybės, siekdamos savo konsulams daugiau imunitetų ir privilegijų ar patikslinti konsulines funkcijas, dažniausiai pasirašo dvišales konsulines konvencijas, pvz., 1992 Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos konsulinė konvencija (įsigaliojo 1993). Daugiašalės yra 1911 Karakaso konvencija dėl konsulinių funkcijų, 1928 Hagos konvencija dėl konsulinių agentų, 1963 Vienos konvencija dėl konsulinių santykių (Lietuvoje įsigaliojo 1992).
777