kontinentinės nuogulos

kontineñtinės núogulos, nuogulos (nuosėdos), susidariusios sausumoje ir žemynų vidaus baseinuose (ežeruose, pelkėse, upėse). Pagal medžiagos kaupimosi sąlygas ir kitimą skiriamos subaeralinės (suklotos sausumoje), subakvalinės (nusėdusios po vandeniu) ir subglacialinės (susidariusios po slenkančiu ledynu) kontinentinės nuogulos. Pagal medžiagos pernešimo ir akumuliacijos būdą skiriamos kontinentinių nuogulų genetinės grupės, eilės ir tipai. Pirmoji yra eliuvinė nuogulų eilė, kuri atsiranda dūlant uolienoms ir nuoguloms toje pačioje vietoje (be pernešimo). Kitos kontinentinės nuogulos skirstomos pagal sudarančios medžiagos pernešimo būdą. Medžiagos migravimas iš dūlėjimo zonos prasideda šlaituose, veikiant gravitacijai; skiriama gravitacinių nuogulų eilė, kurią sudaro nuogriuvų, nuobirų, nuošliaužų, deliapsijos ir solifliukcijos nuogulų tipai. Nuo šlaitų į upes patekusi medžiaga sudaro vandens nuogulų grupę, upių (aliuvio) eilę, aliuvio ir proliuvio tipus ir ežerų nuogulas. Ledyninių (glacigeninių) nuogulų eilė susideda iš glacialinių (morenų; suklotų tiesiogiai ledyno), fliuvioglacialinių (ledyno tirpsmo tekančių vandenų) ir limnoglacialinių (nusėdusių patvenktuose ledyno tirpsmo vandenų baseinuose) nuogulų. Eolinei (vėjo veiklos) nuogulų eilei priklauso eoliniai smėliai, kurie sudaro kopas, barchanus ir kitas reljefo formas, eolinius liosus. Tam tikras grupes sudaro pelkių (durpynų) ir ežerų (sapropelio), požeminių (subteralinės) vandenų veiklos kalkinių varveklių (stalaktitų, stalagmitų), požeminių upių ir ežerų nuogulos. Dar skiriamos technogeninių ir antropogeninių nuogulų grupės, atsiradusios dėl žmogaus veiklos (iš šachtų ir karjerų iškasta žemė, pylimai, užtvankos, sąvartynai ir kita). Prie kontinentinių nuogulų priklauso ugnikalnių veiklos produktai ir iš jų sausumoje persiklosčiusios nuogulos, t. p. kosmogeninė medžiaga, nusėdusi arba išbarstyta Žemės paviršiuje. Kontinentinių nuogulų tyrimų pradininkai yra Rusijos geologai A. Pavlovas (1888), E. Šanceris (1949). Lietuvoje kontinentinių nuogulų tyrinėtojai yra A. Gaigalas, G. Juozapavičius, A. Jurgaitis, Z. Malinauskas ir kiti.

643

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką