Kontineñtinis kongrèsas (Continental Congress), Didžiosios Britanijos Šiaurės Amerikos kolonijų (vėliau valstijų) atstovaujamoji ir įstatymų leidžiamoji institucija prieš, per ir po JAV nepriklausomybės karo (1775–83). Pirmasis Kontinentinis kongresas, sušauktas 1774 09 05 Masačusetso iniciatyva siekiant bendrai priešintis kolonijinės valdžios represijoms, posėdžiavo Filadelfijoje iki 1774 10 26. Jame dalyvavo 56 delegatai (tarp jų – G. Washingtonas, J. Adamsas, S. Adamsas, P. Henry, J. Jay), atstovaujantys 12 kolonijų (nedalyvavo Džordžijos ir dabartinės Kanados atstovai). Kontinentinis kongresas pripažino Didžiosios Britanijos įstatymus kolonijose neteisėtais, paskelbė kolonijų teisių deklaraciją, ekonomines sankcijas Didžiajai Britanijai, sukūrė kolonijų sąjungą rengtis ginkluotai kovai su metropolija. Antrasis Kontinentinis kongresas, sušauktas 1775 05 10 Filadelfijoje (tarp naujų delegatų buvo B. Franklinas ir T. Jeffersonas), 1775 06 15 nutarė sukurti Kontinentinę armiją, kuriai vadovauti patikėjo G. Washingtonui, 1776 07 04 paskelbė JAV nepriklausomybės deklaraciją, 1777 11 15 – Konfederacijos ir amžinosios sąjungos straipsnius – konstitucijos projektą, kuris buvo ratifikuotas 1781 (nuo tada Kontinentinis kongresas dažnai vadinamas Konfederacijos kongresu). 1784 Kontinentinis kongresas ratifikavo nepriklausomybės karą baigusį 1783 Paryžiaus traktatą, 1787 09 17 priėmė JAV konstituciją. Konstitucijai įsigaliojus (ratifikavus visoms valstijoms) Kontinentinio kongreso funkcijas perėmė JAV Kongresas (pirmą kartą susirinko 1789 03 04).
Konfederacijos kongresas