kontokoreñtas (it. conto corrente – einamoji sąskaita), universali banko sąskaita, kurioje atsispindi visos banko atliekamos operacijos su klientu. Yra einamosios sąskaitos ir paskolinės sąskaitos derinys. Jame atsispindi visi kliento pavedimu vykdomi atsiskaitymai, banko paskolos, kliento indėliai, jo gaunamos įmokos, paskolų grąžinimas ir kita. Gerus finansinius rodiklius turintiems ir didelę apyvartą per banką vykdantiems klientams bankas suteikia kreditą (tam tikrą atsinaujinančią kredito liniją), t. y. apmoka jų pavedimus, viršijančius lėšų likutį sąskaitoje, bet ne daugiau nei numatyta kliento ir banko sutartyje. Toks kreditas suteikiamas metams, vėliau maksimali suma gali būti peržiūrėta, todėl kreditas dėl galimybės jį pratęsti realiai tampa ilgalaikiu. Suteikiant kreditą kitos einamosios, atsiskaitomosios kliento sąskaitos uždaromos. Kreditas padengiamas, kai į sąskaitą įplaukia lėšų. Kartais klientas (akcinė bendrovė) įsiskolinimą dengia parduodamas bankui savo naujai leidžiamas akcijas. Kontokorentas gali turėti kreditinį ir debetinį likutį. Debetinis likutis parodo, kiek klientas skolingas bankui, kreditinis – kiek klientas savo sąskaitoje turi lėšų. Už kontokorento kreditą bankui mokamos didesnės palūkanos nei už kitų rūšių kreditą, bet už kreditinį likutį bankas klientui moka palūkanas. Klientas gali gauti visą jam reikalingą pinigų sumą, kai jam reikia atlikti mokėjimus. Bankas suteikia paskolą tik tada, kai ji reikalinga klientui. Kontokorento kreditavimas yra viena rizikingiausių kredito formų, nes yra rizika išduoti per didelę paskolą (perkredituoti), kreditas dažniausiai suteikiamas be garantijų, todėl ekonominio nestabilumo laikotarpiu taikomas ypač atsargiai.
Daugelyje šalių kontokorentas atitinka einamąją sąskaitą. Prancūzijoje ir Vokietijoje kontokorentas sudaro apie 50 % indėlių iki pareikalavimo ir apie 25 % trumpalaikių paskolų, Jungtinėse Amerikos Valstijose beveik nenaudojamas. SSRS buvo naudojamas 1930–31, bet vėliau pakeistas atsiskaitomosiomis sąskaitomis (jose klientai laikė pinigus ir iš jų atlikdavo mokėjimus) ir paskolinėmis sąskaitomis (jose buvo apskaitomos banko suteiktos paskolos). Lietuvoje analogiškos kliento sąskaitos vadinamos banko sąskaitomis, o jose suteikiamos paskolos trumpam laikotarpiui – kredito limitu.
345