kontraktūrà (lot. contractura – sutraukimas), ilgalaikis raumenų, sausgyslių, raiščių ar odos ir poodinių audinių susitraukimas.
Susidaro normaliam elastiniam jungiamajam audiniui keičiantis fibroziniu – tuo metu mažėja pažeistų audinių elastingumas ir judrumas. Dažniausios kontraktūros priežastys: randėjimas (po nudegimo, traumos), ilgalaikė judėjimo stoka (pvz., imobilizacija), nervų pažeidimas ar degeneracija (paralyžius), įgimtos nervų ir raumenų distrofijos; priežastis gali būti ir nežinoma. Dėl elastinių savybių praradimo audiniai traukiasi, randėja, lenkia arčiausiai esančius sąnarius į pažeidimo pusę. Dupuytreno kontraktūra pažeidžia vienos ar abiejų rankų delno, pirštų (IV, V, rečiau ir III) odą, fasciją; priežastys nežinomos, dažniau pasitaiko vyresniems nei 40 metų vyrams, pirštai pritraukiami prie delno, juos sunku ištiesti. Volkmanno (išeminė) kontraktūra pažeidžia dilbio raumenis (sutrinka jų kraujotaka, dažniausia dėl trauminio patinimo), jie kietėja ir trumpėja, labai skauda, riešas, delnas susilenkia, judesiai pasidaro riboti. Progresuojančios sąnarių kontraktūros atsiranda sergant vaikų cerebriniu paralyžiumi, paveldimomis raumenų distrofijomis. Gydoma fizioterapija, fiziniais pratimais, ortopediniais įtvarais, operuojama.
Dupuytreno kontraktūra
2271