kontròlės lòkusas, asmenybės nuostata, kad viskas, kas atsitinka žmogui (pavyzdžiui, jo sėkmė ar nesėkmė, karjera), priklauso arba nuo paties žmogaus (internalumas, arba vidinis kontrolės lokusas), arba sėkmes ar nesėkmes lemia išorinės jėgos, tai yra kiti žmonės, likimas, antgamtinės jėgos (eksternalumas, arba išorinis kontrolės lokusas). Kontrolės lokusas yra pastovios individo savybės, susiformuojančios socializacijos procese. Tiriama remiantis specialių klausimų ir metodikų kompleksu, padedančiu atskleisti dėsningą internalumo ar eksternalumo ir kitų asmenybės savybių ryšį. Nustatyta, kad žmonės, kuriems būdingas internalumas, yra savimi pasitikintys, nuosekliai ir atkakliai siekiantys tikslo, linkę į autoanalizę, santūrūs, draugiški ir nepriklausomi. Žmonės, turintys polinkį į eksternalumą, nepasitiki savo gebėjimais, atideda savo ketinimus neapibrėžtam laikui, yra nerimastingi, įtarūs, agresyvūs. Kontrolės lokuso koncepciją 1966 sukūrė Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas J. B. Rotteris, išplėtojo socialinio mokymosi teorijos atstovai (A. Bandura ir kiti).
1868