kontrrevoliùcija (kontr… + revoliucija), visuomeninis procesas, kai tam tikros socialinės politinės jėgos priešinasi revoliucinėms permainoms. Žmonės, kuriuos neigiamai paveikė (ar tikėtinai paveiks) revoliucija, dažnai susiburia, kad ją sustabdytų ar (jeigu revoliucija jau įvyko) pakeistų tai, kas buvo ja pasiekta, t. y. atkurtų vadinamąjį status quo (esamą padėtį). Kontrrevoliucija gali būti suprantama kaip reikalingų permainų, evoliucinio tobulėjimo siekis ir kaip destruktyvus, dezorganizuojantis procesas.
Kontrrevoliucija gali turėti keletą fazių. Pirmoji – kova su potencialiu revoliuciniu judėjimu. Valdžia stengiasi sukurti tam tikrus potencialių revoliucinių judėjimų kontrolės mechanizmus, pvz., jos pačios kontroliuojamus judėjimus. Tokie judėjimai dažnai tampa nebekontroliuojami, nes dauguma jų lyderių nėra seno režimo rėmėjai ir nesuinteresuoti jį išsaugoti ir tęsti. Antroji fazė yra kova su išsiplėtusia revoliucija (pilietinis karas, kuris yra ryškiausia revoilucijos ir kontrrevoliucijos susidūrimo forma, pvz., Rusijoje 20 a. pradžioje). Trečioji fazė – revoliucijos numalšinimas ir, kiek įmanoma, status quo atkūrimas. Ketvirtoji fazė – reakcija į nugalėjusią revoliuciją.
Dažniausiai tam, kad įveiktų revoliuciją ar jos išvengtų, kontrrevoliucionieriai turi išmanyti revoliucionierių programą, suprasti jų taktiką ir suvokti, kas yra jų šalininkai ir rėmėjai. Kontrrevoliucija visada turi savo šalininkų ir priešininkų. Ir revoliucionieriai, ir kontrrevoliucionieriai stengiasi įgyti masių paramą ir gauti pagalbos iš užsienio. Revoliucinių ir kontrrevoliucinių jėgų pasiskirstymas priklauso nuo konkrečios šalies vidaus situacijos.
Kontrrevoliucijos terminas kilo iš prancūzų politinės minties 18–19 a. sandūroje, jį dažnai vartojo marksistai. 19 a. kontrrevoliucijos rėmėjai dažniausiai būdavo aristokratija, dvasininkija ir aukštieji kariuomenės sluoksniai – visi, kas buvo suinteresuoti esamos tvarkos išsaugojimu (tęstinumu), nes tai garantavo jiems politinę įtaką ir (ar) valdžią. 20 a. ėmė aiškėti, kad revoliucijos ir kontrrevoliucijos tradicinės kategorijos turi prasmę istoriniame kontekste, bet moderniais laikais jos praranda savo reikšmę, nes yra sunkiau pritaikomos.
846