kòntušo júosta, Abiejų Tautų Respublikos didikų ir pasiturinčių miestiečių aprangos elementas: austa juosta, kuria buvo sujuosiamas žiponas, vėliau kontušas. Buvo audžiamos rankinėmis staklėmis iš šilko ir aukso (rečiau sidabro) siūlų atlasiniu pynimu. Kontušo juostos būdavo 3,5–4 m ilgio ir 35–40 cm pločio. Dekoruotos augaliniais ir geometriniais (žuvų žvynų) ornamentais, sukomponuotais skersiniais dryžiais (vadinamosiomis kopėtėlėmis), jas rėmino puošnūs apvadai, galus užbaigė puošnūs gėlių (daugiausia gvazdikų) puokštelių motyvai, kampuose būdavo įaudžiamos signatūros. Buvo vasarinių ir žieminių, kasdienių ir išeiginių, gedulo kontušo juostų. Jos žymėjo socialinį statusą, buvo susijusios su sarmatizmu. Kontušo juosta susiformavo veikiama rytietiškų juostų, kurios nuo 17 a. buvo įvežamos į Abiejų Tautų Respubliką iš Persijos, kiek vėliau – iš Turkijos, Prancūzijos, Rusijos. Nuo 18 a. austos ir Abiejų Tautų Respublikos dirbtuvėse, žymiausios veikė Slucke (Slucko juosta), Nesvyžiuje, Brastoje, Gardine, Lipkówe, Kobyłkoje (abu prie Varšuvos), Dancige (dabar Gdanskas), Krokuvoje; buvo paplitusios iki 19 a. vidurio.
2972