konvencionalzmas, antirealistinė filosofinė koncepcija, teigianti, kad mokslo teorijos ar jų pagrindiniai teiginiai tėra juose pateikiamų sąvokų sutartiniai apibrėžimai – labiau kalbinio apsisprendimo, o ne tikrovės pažinimo dalykas. Logikos ir matematikos filosofijoje apriorinių teiginių teisingumą sieja su kalbine konvencija. Konvencionalizmo pradininkas J. H. Poincaré manė, kad Euklido ar neeuklidinės geometrijos aksiomų teisingumo klausimas yra beprasmis – jos yra laisvi susitarimai, konvencijos (iš čia konvencionalizmo pavadinimas). Visos geometrinės sistemos aprašo tas pačias erdvės savybes, bet kiekviena sistema turi savo kalbą, kurios sintaksę nustato jos aksiomos. Geometrijos objektas – erdvė – išlieka tas pats, skirtingos sistemos skiriasi tik kalbos lygmenyje, gali būti išverčiamos viena į kitą; geometrinės sistemos pasirinkimas nepriklauso nuo aprašomos tikrovės. Šis konvencionalus pasirinkimas nėra visiškai arbitralus – jį lemia patogumo, produktyvumo, paprastumo ar kiti nuo mokslininko nepriklausantys kriterijai. Šia prasme konvencionalistiškai suprantami aprioriniai teiginiai teisingi ne dėl epistemologinių, bet dėl pragmatinių priežasčių. J. H. Poincaré požiūris į geometriją taikytinas ir bendresniame mokslo teorijų analizės kontekste. Mokslo filosofijoje konvencionalizmas teigia, kad vienos iš kelių tarpusavyje nesuderinamų ir konkuruojančių teorijų pasirinkimas yra sutarimo dalykas. Nepaisant šios laisvės, konkrečios teorijos prognozių tikslumas, atitikimas faktų, nėra laisvo pasirinkimo rezultatas. Konvencionalizmo elementų yra neopozityvizme, pragmatizme, operacionalizme.
76