Konveñtas, Nacionãlinis konveñtas (Convention nationale), Prancūzijos pirmosios respublikos aukščiausioji įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji institucija 1792 09 20–1795 10 26. Veikė Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu (1789–99).
Veikla
Išrinktas suteikus visuotinę balso teisę vyrams (pirmąkart Prancūzijoje) nuo 21 metų. Sudarė 749 deputatai, neskaičiuojant 33, išrinktų kolonijose (jų į Paryžių atvyko tik keli). Mirusius arba ištremtus deputatus ne visada pakeisdavo nauji; daugelis jų vėliau buvo išsiųsti į provinciją arba į kariuomenę, todėl posėdžiavusiųjų skaičių nustatyti sunku. Deputatai rinkdavosi Tuileries rūmuose Paryžiuje. Konvento pirmininkas turėjo būti perrenkamas kas dvi savaites. Formaliai posėdžiai turėjo vykti rytais, bet dažnos buvo ir vakarinės sesijos, o ypatingais atvejais Konventas paskelbdavo nuolatinę sesiją ir posėdžiaudavo kelias dienas be pertraukos. Ir įstatymų leidybos, ir šalies administravimo tikslams buvo sudaromi komitetai (žymiausias – Visuomenės gelbėjimo komitetas, veikęs 1793–95). Iš pradžių Konvente vyravo žirondistai, nuo 1793 06 – montanjarai. Kitą dieną po pirmojo posėdžio Konventas formaliai panaikino monarchiją ir paskelbė Prancūziją respublika. 1793 01 nuteisė karalių Liudviką XVI mirti už išdavystę. Vadinamuoju teroro laikotarpiu (1793 09–1794 07) Konvente dominavo dvylika Visuomenės gelbėjimo komiteto narių. Po 1794 07 27 Termidoro perversmo Konvente jakobinai jau nebebuvo dauguma (vadinamasis termidoriečių Konventas).
monumentas Konventui (marmuras, 1913, skulptorius François‑Léonas Sicardʼas, Panteonas Paryžiuje)
Reikšmė
Konventas turėjo didelę reikšmę Prancūzijos revoliucijai ir šalies istorijai: jis apsaugojo Prancūziją nuo pilietinio karo, apgynė nuo užsienio šalių intervencijos, sukūrė visuomenės švietimo sistemą, bet leido įsigalėti terorui.