konventualai

konventuãlai, Mažesnijų brólių konventuãlų (pranciškõnų) òrdinas (lot. Ordo Fratrum Minorum Conventualium, OFMConv.), katalikų vienuolių ordinas; to ordino vienuoliai. Pranciškonų ordino viena iš 3 šakų. Popiežiaus teisių ordinas (1517 patvirtino popiežius Leonas X).

Struktūra ir organizacija

Elgetaujančių vienuolių ordinas. Laikosi reformuotos Pranciškaus Asyžiečio regulos, naudojasi popiežių suteiktomis privilegijomis. Herbas – iš debesies kylantis kryžius, prieš kurį sukryžiuotos dvi rankos su stigmomis – Jėzaus Kristaus ir šv. Pranciškaus Asyžiečio. Šūkis – Taika ir gėris (Pax et Bonum). Dėvi juodą abitą (misijose – pilką), perjuostą balta virve. Tikslas – gyvenimas pagal Evangeliją, evangelizacija. Dirba parapijose, misijose, veda rekolekcijas, užsiima labdara, leidyba, mokslu. Gyvena vienuolynuose (vadovauja gvardijonas), vienuolynai jungiasi į kustodijas (vadovauja kustodas) arba sudaro provincijas (vadovauja ministras). Ordino generalinė kurija yra Romoje, vadovauja generalinis ministras.

Istorija

Atsirado 1517 pranciškonams suskilus į dvi šakas – bendrai gyvenančius brolius konventualus ir observantus. Konventualai steigė vienuolynus ir parapijas miestų pakraščiuose, gimnazijas, universitetus, dvasines seminarijas, vykdė misijas Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse, Naujojoje Gvinėjoje. 1517 buvo 34 provincijos, apie 1200 vienuolynų, 30 000 vienuolių, bet 16 a. ordinas maždaug trečdaliu sumažėjo, neteko 9 provincijų, įvairių aukštųjų mokyklų; po Prancūzijos revoliucijos (1789–94), Vokietijos, Rusijos, Austrijos‑Vengrijos monarchų represijų 1893 liko 22 provincijos, 306 vienuolynai, 1481 vienuolis. 20 a. pradžioje ordinas pradėjo plėstis, atkurtos provincijos daugelyje Europos šalių. 1985 buvo 4116 vienuolių; 2006 konventualai veikė 25 Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos valstybėse.

Konventualai Lietuvoje

Lietuvoje po 1517 visi pranciškonai (čia veikė nuo 13 a.) liko konventualais. Iš viso Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 13–18 a. buvo įkurti 33 vienuolynai. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje veikė Vilniuje (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų 1322–1864 ir 1934–48; Šv. Mikalojaus, įkurtas prieš 1386; Šv. Onos, įkurtas 1390 Žemutinėje pilyje), Kaune (apie 1400–1845), Narviliškėse (dabar Šalčininkų rajono savivaldybė, 1617–1832), Kaltanėnuose (1633–1832; čia 1796–1806 veikė jų įsteigta mokykla), Valkininkuose (1636–1832), Gelvonuose (1685–1832), Žaiginyje (1762–1832). 1625 nuo Lenkijos konventualų provincijos atsiskyrė Lietuvos–Rusijos provincija su 24 vienuolynais. 1686–1846 veikė atskira Lietuvos konventualų provincija, jai priklausė Vilniaus, Kauno, Gardino ir Polocko kustodijos, 1686 buvo 10, 1771 – 31 vienuolynas, 422 vienuoliai. Konventualai dirbo parapijose, steigė pradines mokyklas, Vilniuje 1667–1778 veikė jų spaustuvė. 19 a. visus konventualų vienuolynus Rusijos valdžia uždarė. 1934–48 gyvavo atkurtas Vilniaus konventualų vienuolynas. Po 1990 ordino veiklą Lietuvoje atkūrė lenkų vienuoliai, bendruomenės veikia Vilniuje, Klaipėdoje ir Medininkuose. Yra 10 brolių (2019).

Žymesni konventualai

Konventualai Juozapas Kupertinietis, M. M. Kolbė paskelbti šventaisiais. Konventualai buvo popiežiai Sikstas IV, Sikstas V ir Klemensas XIV.

L: V. Gidžiūnas Lietuvos pranciškonų Amerikoje istorijos bruožai Brooklyn 1987; Lietuvos vienuolynai: Vadovas Vilnius 1998; J. A. Merino Pranciškonų filosofijos istorija Vilnius 2000; Fontes franciscani Vilnius 2000; Pirmieji pranciškonų žingsniai Lietuvoje XIII–XVII a.: Studia Franciskana Lithuanica t. 1, Vilnius 2006; Regula et Constitutiones Generales: Ordinis Fratrum Minorum Romae 1953; R. Calzone De evolutione iuridica studiorum in Ordine Fratrum Minorum: Ab origine regularis observantiae usque ad divisionem Ordinis 1517 Romae 1986; L. Iriarte Historia franciszkanizmu Kraków 1998.

1235