konvergeñcija (lot. convergens – suartėjantis), panašių struktūrinių ypatybių atsiradimas skirtingose giminiškose arba negiminiškose kalbose dėl ilgalaikės kaimynystės, kultūrinių kontaktų ir kitų priežasčių. Priešingas reiškinys – divergencija. Pvz., manoma, albanų, rumunų, bulgarų kalboms būdingas postpozicinis artikelis yra atsiradęs dėl Balkanuose vartojamų skirtingų indoeuropiečių kalbų sąveikos; finougrų kalboms nebūdingas būdvardžių linksnio derinimas su daiktavardžiais Baltijos finų kalbose atsirado dėl negiminiškų germanų ir baltų kalbų įtakos – plg. suomių uudessa talossa ‘naujame name’ ir mordvių erzių od kudońeń, vengrų új házban, pažodžiui [naujas name].
330