konverteris
konvèrteris (angl. converter < lot. converto – pasuku, paverčiu), vertikalus ar horizontalus įrenginys plienui iš išlydyto ketaus arba spalvotiesiems metalams iš skystų šteinų (geležies ir spalvotųjų metalų sulfidų lydinių) gauti. Per skystą ketaus arba šteino įkrovą pūstuvais pučiamas oras arba deguonis, oksiduojantis (ar redukuojantis) įkrovoje esančias priemaišas. Konverterio korpusas suvirintas iš plieninių lakštų, vidus išklotas kaitrai atsparia rūgštine (dinaso plytomis) ar bazine (dolomito plytomis) medžiaga (iškloja). Plienui lydyti skirti vertikalūs paverčiamieji (patogesni pakrauti ir iškrauti) kriaušės arba ritinio formos konverteriai (Bessemerio, mažasis Bessemerio, Thomo, deguoninis) su anga viršuje ketui įpilti ir plienui bei šlakui išleisti. Bessemerio ir Thomo konverteriai turi nuimamą dugną su angomis, pro kurias pučiamas oras arba deguonis, deguoniniame konverteryje pučiama pro viršutinę angą, mažajame Bessemerio konverteryje pro šonines angas vertikaliojoje sienelėje.
Spalvotiesiems metalams skirti pasukamieji cilindro formos horizontalūs (juodajam variui ar švinui gauti) ir vertikalūs (nikeliui iš fainšteinų gauti). Tokiems konverteriams būdinga tai, kad oksidacijos reakcijų šiluma ne tik palaiko skystą šteiną, bet ir išlydo kietas priemaišas.
Pirmąjį konverterį plienui iš ketaus lydyti 1856 pasiūlė H. Bessemeris, o fosforingam ketui perdirbti – 1875 S. G. Thomas, našesnis deguoninis konverteris plienui lydyti pradėtas naudoti 1952 Austrijoje.
konverteris