konvojãvimas (ol. konvooi, pranc. convoi – konvojus), ginkluotas sulaikytojo, suimtojo ar nuteistojo lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Rūšys
Konvojavimas gali būti planinis (konvojuojama iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku), neplaninis (konvojuojama iš anksto nenustatytu maršrutu ar laiku), sutiktinis (konvojuojami asmenys iš centrinei kalėjimų įstaigai pavaldžių įstaigų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių į pasikeitimo punktus ir, susitikus su planiniu konvojumi, atgal), procesinis (konvojuojama į ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar įgalioto asmens, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo raštu nurodytą vietą), teisminis (konvojuojama į teismus ir išvažiuojamuosius teismo posėdžius), ypatingasis (konvojuojami nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, t. p. kai kuriais kitais teisės aktuose nustatytais atvejais).
Specialiųjų priemonių naudojimas
Siekiant užkardyti konvojuojamųjų pabėgimą konvojavimo metu gali būti taikomos specialiosios priemonės (įvairių modifikacijų antrankiai, lazdos, dujos, tramdomieji marškiniai, surišimo priemonės, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita).
Konvojavimą atliekantys pareigūnai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones, šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais pagrindais.
Konvojavimas Lietuvoje
Lietuvoje konvojuotoju laikoma viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių kriminalinę žvalgybą, Lietuvos karo policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų paskirtas į konvojų pareigūnas.
2005 teisingumo ir vidaus reikalų ministrų patvirtintos Konvojavimo taisyklės nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises bei pareigas, t. p. konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus vykdant asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu (specialiu automobiliu, autobusu, vagonu, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros) ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą.
Konvojuoti vieną konvojuojamąjį skiriami mažiausiai 2 pareigūnai. Konvojuojamųjų apsaugą dažniausiai užtikrina konvojaus viršininkas (konvojaus vyresnysis) ir konvojuotojas, t. p. gali būti konvojaus viršininko padėjėjas, specialiojo transporto konvojuotojas-vairuotojas, kinologas, ryšininkas, virėjas. Konvojaus sudėtį konkrečiai konvojaus rūšiai nustato konvojų skiriantis pareigūnas. Konvojavimo metu konvojuotojai paskirstomi pagal konvojuojamųjų apsaugos planą, laikantis saugos reikalavimų, atsižvelgiant į konkrečios užduoties vykdymo ypatumus. Konvojuotojų skaičius didinamas, jei tarp konvojuojamųjų (pagal asmens bylos pažymoje įrašytus duomenis) yra asmenų, kurie linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis arba turi kitokių pavojingų ketinimų, t. p. kai konvojuojami asmenys yra kaltinami ar nuteisti už nužudymą arba konvojavimas vyksta sudėtingu maršrutu.