kooperatinė prekyba
kooperãtinė prekýba, kooperatine nuosavybe paremta prekybos forma. Vartotojų kooperacijos pagrindinė rūšis. Jai funkcionuoti lėšos telkiamos iš pajininkų įnašų (stojamojo mokesčio ir pajaus) ir iš ūkinės veiklos gaunamo pelno. Plėtojama mažmeninė ir didmeninė prekyba miestuose ir kaimo vietovėse. Atsirado 18 a. pabaigoje Didžiojoje Britanijoje, vėliau paplito Danijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Islandijoje, Suomijoje ir kitose šalyse.
Kooperatinė prekyba Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo
Lietuvoje prekybos kooperatyvai pradėjo steigtis 19 a. pabaigoje. Jų steigimąsi skatino siekis konkuruoti su žydų kontroliuojama privačia prekyba. Parduotuves atidarinėjo vartotojų kooperatyvai ir žemės ūkio draugijos. 1892 įsikūrė kooperatinė žemės ūkio prekybos organizacija Kauno bendrovė žemės ūkio dalykams pirkti ir parduoti. 1911 (be Klaipėdos krašto) veikė 52 prekybos kooperatyvai (vienijo apie 8200 narių). Draugija Žagrė (įkurta 1907) turėjo septynias žemės ūkio produktų parduotuves.
Nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)
1919 įsteigtos 254 kooperatinės parduotuvėlės. 1920 įkurta Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga. Kooperatinei prekybai plėtotis padėjo kooperatinių bendrovių telkimasis, vienijimasis į sąjungas didmeninėms operacijoms vykdyti. 1939 Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga Lietūkis (įkurta 1923, 1930 susijungė su Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga) vienijo 145 prekybos kooperatyvus (apie 70 % visų prekybos kooperatyvų). 1940 pradžioje didesni prekybos kooperatyvai (pvz., Kauno Parama, Karių ekonominė bendrovė) turėjo ištisą parduotuvių tinklą.
Per kooperatyvus plito pažangūs prekybos būdai, kurie sudarė prielaidas lietuviškoms prekėms ir žaliavoms patekti į Europos rinką. 20 a. 4 dešimtmečio pabaigoje kooperatyvai tapo pagrindiniais užsienio prekių importuotojais (importavo 100 % trąšų, 70 % cukraus, 80 % žemės ūkio mašinų, 92 % druskos, 42 % cemento), jiems priklausė daugiau kaip 50 % visos prekių apyvartos.
Kooperatinės prekybos sistema SSRS okupacijos metais
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos kooperatinės prekybos sistema buvo iš naujo kuriama pagal SSRS modelį. 1940 Lietūkio pagrindu įkurta Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga (Lietkoopsąjunga). Sovietinės okupacijos metais pastatyta apie 900 kooperatinės prekybos objektų (parduotuvių, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų). 1970 kooperatinės prekybos sistemoje dirbo 47 400, 1982 – daugiau kaip 64 000 darbuotojų, kooperatinės prekybos apyvarta sudarė apie 43 % visos mažmeninės prekybos apyvartos.
Kooperatinė prekyba po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo
Atkūrus nepriklausomybę pradėta agrarinė reforma ir kooperatinio turto atskyrimas nuo valstybinio sumažino žemės ūkio produkcijos gamintojų galias ir galimybes dalyvauti kooperatinėje prekyboje. Vartotojų kooperatyvai dėl didelės konkurencijos buvo stambinami, pertvarkomi. 2018 Lietkoopsąjungai priklausė 35 kooperatyvai, jie turėjo 530 parduotuvių (daugiausia kaimo vietovėse), bendras parduotuvių prekybos plotas – apie 96 700 kvadratinių metrų. Sukurta KOOPS prekybos sistema (jai priklauso daugiau kaip 280 parduotuvių). Žemės ūkio produktų ir žaliavų supirkimo bei prekybos mastas gerokai sumažėjo. 2017 kooperatinės prekybos apyvarta sudarė 226,9 mln. eurų, dirbo apie 3000 darbuotojų.
524
-prekybos kooperacija; -prekybos kooperatyvai