koordinãvimas (vadyboje), veiksmų ir veiklos priemonių derinimas ir koregavimas. Viena vadovavimo funkcijų. Koordinavimas vienija bendro tikslo siekiančius dėl darbo pasidalijimo ir specializacijos atskirtus veiklos dalyvius (vykdytojus). Būtinas sėkmingam organizacijos funkcionavimui. Apima veiklos elementų reglamentavimą, normavimą, tiesioginį vadovavimą, tarpusavio derinimą. Reglamentavimui vykdyti pasitelkiamos administracinės vadovavimo priemonės – organizacinės ir gamybinės struktūros, nuostatai, planai, reglamentai, vidaus tvarkos taisyklės ir kita. Normavimo objektai yra veiklos dalyviai, darbo procesai, darbo priemonės, veiklos rezultatai. Prie tiesioginio vadovavimo priemonių priskiriami įsakymai, potvarkiai, nurodymai ir rezoliucijos. Tarpusavio derinimas vykdomas susitarimais, sutartimis, įsipareigojimais. Koordinavimo priemonės gali būti klasifikuojamos pagal laiko (ilgalaikės, trumpalaikės, vienkartinės) ir lygmens (valstybės, organizacijos, padalinio, darbuotojo) požymius. Koordinavimą atlieka vadovaujančiosios institucijos (priimtas sprendimas įforminamas kaip darbų grafikas, tinklinis grafikas, tikslinė programa ir kita) ir patys valdomo proceso dalyviai (derina savo veiksmus derybų, pasitarimų, susirašinėjimo procese). Koordinavimas vyksta sklandžiai, kai veiklos dalyviai suinteresuoti siekti bendro tikslo, įsitikinę, kad nuo jų priklauso sėkmingas darbas, ir laikosi suderintos veiksmų programos, kai numatyta dalyvių veiksmų kontrolės sistema, sankcijos už pažeidimus ir galimybė koreguoti programą pasikeitus aplinkybėms.
2137