Koper (Kòperis), miestas Slovėnijos pietvakariuose, Istrijos pusiasalyje, prie Triesto įlankos.
25 900 gyventojų (2022). Svarbiausias Slovėnijos prekybos ir žvejybos uostas. Plentai ir geležinkeliai į Pulą (Kroatija), Triestą (Italija). Transporto priemonių (automobilių, motociklų), laivų variklių, baldų gamyba, metalo apdirbimo, chemijos (plastikų), maisto (vyno, žuvų, vaisių ir daržovių) pramonė. Naftos terminalas. Iš jūros gaunama druska. Turizmas. Kasmetinis folkloro festivalis (liepos mėn.). Regioninis muziejus.
Architektūra
Pretorių rūmai Koperyje (15 a.)
Gotikinė lodžija (1463, dabar miesto galerija), gotikiniai renesansiniai Pretorių rūmai (15 a.), arsenalas (16 a., dabar rotušė), Šv. Nazarijaus katedra (18 a., dalis romaninė gotikinė), romaninė baptisterija (12 a.), Šv. Elijo rotonda (apie 9 a.). Rūmai: gotikiniai Almerigognos, Belgramoni‑Tacco (16 a., dabar muziejus), Totto (16 a.), vartai Muda (1516), vidurinių amžių mūriniai gyvenamieji namai (14 a.).
Istorija
Senovėje Koperio vietoje buvo graikų gyvenvietė Aigida. Romos laikais vadintas Kapriu, Bizantijos (6–10 a.) – Justinopoliu. Nuo 8 a. vyskupijos centras. Nuo 10 a. prekiavo su Venecija. 1035 gavo miesto teises. 1279–1797 buvo Venecijos valda, Istrijos sostinė, pervadintas Caput Histriae (pažodžiui Istrijos galva; iš čia kilo miesto itališkas vardas Capodistria).
1797–1919 (išskyrus 1805–13, kai buvo užimtas Napoleono I kariuomenės) priklausė Austrijai, 1920–45 – Italijai, 1945–54 – Laisvajai Triesto teritorijai. 1954 atiteko Jugoslavijai. Koperio viešajame gyvenime ir įstaigose įteisinta dvikalbystė (slovėnų ir italų kalbos).
2271
-Justinopolis; -Capodistria