Kõpgalis, Kuršių nerijos šiaurinė dalis į šiaurę nuo Smiltynės, užsibaigianti Klaipėdos uosto pietiniu molu. Priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Kopgalyje (restauruotoje buvusioje tvirtovėje) nuo 1979 veikia Lietuvos jūrų muziejus. Kopgalis atsirado dėl pustomo smėlio Kuršių nerijai ilgėjant šiaurės link. Nuo Kopgalio nupustomas smėlis užnešdavo Klaipėdos uosto laivakelį.
1733 pastatytas 130 m ilgio pietinis molas turėjo saugoti Klaipėdos sąsiaurį nuo smėlio, bet jis buvo audrų sudaužytas. 1793 atstatytas molas t. p. neilgai išliko. 19 a. pradžioje vėl atstatytas, 19 ir 20 a. kelis kartus pertvarkytas, ilgintas (1925 buvo 1238 m ilgio). Kopgalis buvo labai ardomas Kuršių marių potvynio srovių ir bangų. Pradėta želdinti kopas. 1791–93 prie molo esančios kopos apsodintos karklais. 19 a. pabaigoje atlikti dideli apželdinimo darbai, pajūryje įrengta apsauginė kopa. 1865–71 Kopgalyje pastatytas fortifikacinis įrenginys Kopgalio tvirtovė. Prasidėjus apželdinimo darbams ir statant tvirtovę ėmė kurtis gyvenvietė (vok. Suderspitze). 20 a. pirmoje pusėje Kopgalis buvo poilsiavietė (vilos, kurhauzas). Iš Klaipėdos uosto į Kopgalį plaukė keltas. Po II pasaulinio karo Kopgalis ištuštėjo. 6 dešimtmetyje gyveno 6 šeimos. Kuriant muziejų Kopgalio gyventojai buvo iškeldinti. 1994 pastatytas delfinariumas.
Kopgalis (priekyje – Kopgalio tvirtovė ir Lietuvos jūrų muziejus)
Kopgalis