kòpija (lot. copia – daugybė, atsarga), dailės kūrinio originalo atgaminys, sukurtas ne originalo autoriaus, bet kito dailininko. Paties autoriaus sukurta kopija vadinama replika. Kopija tiksliai pakartoja originalo kompoziciją ir manierą, bet gali skirtis dydžiu, medžiaga ir technika. Kopijavimas buvo paplitęs antikos laikais – kai kurios senovės Graikijos skulptūros žinomos tik iš romėnų kopijų. Nuo 16 a. dailininkų dirbtuvėse ir dailės akademijose kopijavimas buvo vienas svarbiausių dailininko lavinimo būdų, padedantis mokiniui perimti mokytojo manierą (kartais sunku nustatyti mokinio padarytą kopiją nuo mokytojo sukurto originalo, nes mokiniai naudodavo tas pačias medžiagas, jų darbą koreguodavo mokytojas). Kopijų paklausa padidėjo pradėjus kolekcionuoti dailės kūrinius. Darant muziejams tapybos kūrinių kopijas reikalaujama šiek tiek pakeisti formatą, neperkelti signatūros, paveikslo kitoje pusėje pateikti kūrinio aprašymą. Jei kopija pateikiama kaip originalas, ji laikoma klastote (falsifikatas). Kopija daroma ir mechaniniu būdu – reprodukcija, faksimilė.
1746